Pasveikinkim vieni kitus Lietuvos vardo dienos proga!

2019 metais Lietuvos Respublikos Seimas kovo 9-ąją įtraukė į minėtinų Lietuvos datų sąrašą. Kovo 9-oji buvo paskelbta Lietuvos vardo diena.

Kvedlinburgo analų ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva).

Lietuvos vardas pirmą kartą aptinkamas įrašytas Kvedlinburgo analuose.

Juose rašoma, kad 1009 m. kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas. Tad buvo nuspręsta kovo 9-ąją laikyti Lietuvos vardo diena.

Seimas paskelbė Lietuvos vardo dieną

Pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje. Buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, tačiau ši data nebuvo įrašyta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo minėtinų datų sąrašą. Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo dieną, kartu prisimename ir Lietuvos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatina puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui. Tai buvo aptarta Seime 2019 m., kai nuspręsta kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos vardo diena.

Atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta, kad atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Jame į atmintinų dienų sąrašą įtrauktos kelios dešimtys datų.

Iš kur kilo vardas Lietuva?

Kalbininkai, istorikai yra paskelbę įvairių savo nuomonių, nes juk įdomu, kodėl vardas – Lietuva? Kalbininkas, itin kruopščiai nagrinėjęs baltų gentis, mokslų daktaras Letas Palmaitis mano, kad Brunonas buvo nužudytas netoli Jurbarko. Teritorija – Lietuvos. Tai ir vardas užrašomas Lietuvos. Lenkai mano, kad Brunonas nužudytas Gižicko mieste.

Yra kelios gražiojo mūsų Lietuvos vardo kilmės versijos. Kalbininkas Kazimieras Kuzavinis įsitikinęs, kad Lietuvos vardui pradžią davė upė Lietava – dešinysis Neries intakas.

Baltistas Simonas Karaliūnas mano, kad Lietuvos vardas susijęs su vokišku žodžiu „leiten“. Jis reiškia vadovauti, vesti. Tai Lietuvos vardas galėjęs iš pradžių reikšti kariauną.

Istorikas Artūras Dubonis sako, kad XV amžiuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdininkų luomas vadinosi leičiai. Nuo to ir valstybės pavadinimas: Lietuva – leičių šalis.

Yra, kas lietuvius kildino iš romėnų. Tad ir žodį Lietuva kildino iš itališko L‘Italia . Lotyniškai „litus“ reiškia jūros krantą. Lietuva – jūros kranto šalis? Bene žinomiausias – Lietuva nuo žodžio lietus, nes čia daug lyja…

——

Kalendorius skelbia, kad kartu su Lietuva savo vardadienius šiandien švenčia Dominyka, Dominykas, Klausgailas, Klausgailė, Klausilas, Klausilė, Klausutė, Klausutis, Klausvyda, Klausvydas, Pranciška, Žyginta, Žygintas, Žygintė.

pamarys.eu

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite