Paskui svajonę su ištemptomis burėmis per marias…

Kintiškis Laurynas Juodeška liko ištikimas savo svajonei plaukioti mariomis plačiai ištemptomis burėmis. Praėjusią vasarą pradėjęs statyti venterinę valtį šiemet su ja jau dalyvavo regatoje. Sumeistrauti venterinę valtį Laurynui talkino laivadirbys Simas Knapkis.

„Kintų venteris“ Nidoje. Eugenijaus Latėno nuotr.

Apie Kuršių mariose vykusią burlaivių ir burvalčių regatą „Burpilis 2015“ papasakojo Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos narys, laivadirbys Simas Knapkis: „Regata vyko liepai baigiantis. Dalyvavo kurėnai, venterinės valtys, istorinės jachtos. Tradicinė regata ir šiemet subūrė tradicinių ir istorinių laivų savininkus, Pamario gyvenviečių bendruomenes, jūrinio paveldo entuziastus, laivadirbius ir senosios laivininkystės amatininkus iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos. Regatos dalyviams teko įveikti tris etapus. Pirmąją dieną startavę Eduardo Jonušo etape, antrąją dieną Jono Gižo etape laivai pajudėjo iš Nidos į Dreverną. Trečiąją – Lietuvos buriuotojų etapą regatos dalyviai plaukė iš Drevernos į Klaipėdą. Regata pasibaigė prisistatymu visuomenei Jūros šventėje. Taigi, Lietuvos jūrų muziejaus surengtame tradicinių ir istorinių laivų parade „Dangės flotilė“ buvo pristatyta ir Kintų venterinė valtis“.
Pernai viename „Pamario“ numeryje esame rašę apie Lauryną Juodešką, iš Vilniaus sugrįžusį gyventi į Kintus. Iškeisti gyvenimą sostinėje į Kintus vaikiną paviliojo svajonė plaukioti mariomis po plazdančiomis burėmis. Ir Lauryno senelis, būdamas 12 metų, su tėvais apsigyveno Kintuose, čia pritapo ir jau niekada kitur nebeišvyko. Buvęs nagingas stalius meistravo ir valtis. Venterinę valtį pasidarė ir Laurynas. Sumeistrauti valtį Laurynui talkino labiau patyręs laivadirbys Simas Knapkis. 2014 m. vasaros pradžioje pradėję statyti venterinę valtį, puoselėjo vilčių ją suspėti užbaigti iki regatos. Tikslą pasiekė. Laurynui ši valtis – pirmoji, o Simui – aštuntoji. Meistraudamas valtį Laurynas buvo tarstelėjęs, kad nors valtis jam tik pirma, užtat skaičius 8 jam neša sėkmę. Laurynas neapsiriko. Regatoje jį lydėjo sėkmė.
Prisimindami regatą, Laurynas ir Simas pasakojo, kad per dieną nuplaukę į regatos dalyvių susitikimo vietą Nidos jachtklube laiko treniruotėms nebeturėjo. Jau pirmajame etape Kintų venterinė valtis (burvaltė) išbandyta ekstremaliomis sąlygomis. Laurynui nusišypsojo sėkmė – etapą įveikė sėkmingai, atplaukė pirmas tarp visų venterinių valčių.
Antrajame etape plaukdami iš Nidos į Dreverną, pranašumą prieš kitus laivus įgavo be perstojo irkluodami dvi su puse valandos… Tačiau ir vėl Kintų venterinė atplaukė pirmoji. Ir trečiasis etapas pareikalavo ištvermės buriuojant iš Drevernos į Klaipėdą prieš vėją. Simas Knapkis pripažįsta, kad Laurynui starto pozicijos buvo prasčiausios, tačiau jis atplaukė pirmas: „Nesu įsitikinęs, ar man pačiam būtų pavykę pasiekti finišą. Vėjo buvo labai daug. Buvau įsitikinęs, kad laimė nusišypsos kitai venterinei valčiai, tačiau puikiai plaukusi ji nepasiekė finišo“.
Po kiekvieno etapo buriuotojų ir juos lydinčių palaikymo komandų laukė susitikimai su Pamario gyvenviečių žmonėmis. Absoliučiu regatos nugalėtoju tapo kintiškis Julius Namavičius su ketboto tipo jachta „Dangė“. Kintiškis L. Juodeška su „Kintų venteriu“ tapo venterinių valčių grupės nugalėtoju.
Laurynas pripažįsta, kad jam ši regata buvo nereali patirtis: „Sugrįžus į krantą vis dar negalėjau suvokti, kad esu krante… Regatoje esu plaukęs ir anksčiau, tačiau tik stebėtoju, ne taip, kada esi atsakingas už viską. Iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakyti reikia žaibiškai ir pačiam. Jaunuolius reikėtų varyti ne į kariuomenę, jiems geresnė patirtis ir vyriškumo mokykla būtų kelias savaites praleisti buriuojant panašiomis sąlygomis“.
Paklaustas, kas laukia „Kintų venterio“, sėkmingai įveikusio visus tris regatos etapus, Laurynas Juodeška patikino, kad krante burvaltė neužsistovės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite