Kintiškis Laurynas Juodeška liko ištikimas savo svajonei plaukioti mariomis plačiai ištemptomis burėmis. Praėjusią vasarą pradėjęs statyti venterinę valtį šiemet su ja jau dalyvavo regatoje. Sumeistrauti venterinę valtį Laurynui talkino laivadirbys Simas Knapkis.

„Kintų venteris“ Nidoje. Eugenijaus Latėno nuotr.

Apie Kuršių mariose vykusią burlaivių ir burvalčių regatą „Burpilis 2015“ papasakojo Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos narys, laivadirbys Simas Knapkis: „Regata vyko liepai baigiantis. Dalyvavo kurėnai, venterinės valtys, istorinės jachtos. Tradicinė regata ir šiemet subūrė tradicinių ir istorinių laivų savininkus, Pamario gyvenviečių bendruomenes, jūrinio paveldo entuziastus, laivadirbius ir senosios laivininkystės amatininkus iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos. Regatos dalyviams teko įveikti tris etapus. Pirmąją dieną startavę Eduardo Jonušo etape, antrąją dieną Jono Gižo etape laivai pajudėjo iš Nidos į Dreverną. Trečiąją – Lietuvos buriuotojų etapą regatos dalyviai plaukė iš Drevernos į Klaipėdą. Regata pasibaigė prisistatymu visuomenei Jūros šventėje. Taigi, Lietuvos jūrų muziejaus surengtame tradicinių ir istorinių laivų parade „Dangės flotilė“ buvo pristatyta ir Kintų venterinė valtis“.
Pernai viename „Pamario“ numeryje esame rašę apie Lauryną Juodešką, iš Vilniaus sugrįžusį gyventi į Kintus. Iškeisti gyvenimą sostinėje į Kintus vaikiną paviliojo svajonė plaukioti mariomis po plazdančiomis burėmis. Ir Lauryno senelis, būdamas 12 metų, su tėvais apsigyveno Kintuose, čia pritapo ir jau niekada kitur nebeišvyko. Buvęs nagingas stalius meistravo ir valtis. Venterinę valtį pasidarė ir Laurynas. Sumeistrauti valtį Laurynui talkino labiau patyręs laivadirbys Simas Knapkis. 2014 m. vasaros pradžioje pradėję statyti venterinę valtį, puoselėjo vilčių ją suspėti užbaigti iki regatos. Tikslą pasiekė. Laurynui ši valtis – pirmoji, o Simui – aštuntoji. Meistraudamas valtį Laurynas buvo tarstelėjęs, kad nors valtis jam tik pirma, užtat skaičius 8 jam neša sėkmę. Laurynas neapsiriko. Regatoje jį lydėjo sėkmė.
Prisimindami regatą, Laurynas ir Simas pasakojo, kad per dieną nuplaukę į regatos dalyvių susitikimo vietą Nidos jachtklube laiko treniruotėms nebeturėjo. Jau pirmajame etape Kintų venterinė valtis (burvaltė) išbandyta ekstremaliomis sąlygomis. Laurynui nusišypsojo sėkmė – etapą įveikė sėkmingai, atplaukė pirmas tarp visų venterinių valčių.
Antrajame etape plaukdami iš Nidos į Dreverną, pranašumą prieš kitus laivus įgavo be perstojo irkluodami dvi su puse valandos… Tačiau ir vėl Kintų venterinė atplaukė pirmoji. Ir trečiasis etapas pareikalavo ištvermės buriuojant iš Drevernos į Klaipėdą prieš vėją. Simas Knapkis pripažįsta, kad Laurynui starto pozicijos buvo prasčiausios, tačiau jis atplaukė pirmas: „Nesu įsitikinęs, ar man pačiam būtų pavykę pasiekti finišą. Vėjo buvo labai daug. Buvau įsitikinęs, kad laimė nusišypsos kitai venterinei valčiai, tačiau puikiai plaukusi ji nepasiekė finišo“.
Po kiekvieno etapo buriuotojų ir juos lydinčių palaikymo komandų laukė susitikimai su Pamario gyvenviečių žmonėmis. Absoliučiu regatos nugalėtoju tapo kintiškis Julius Namavičius su ketboto tipo jachta „Dangė“. Kintiškis L. Juodeška su „Kintų venteriu“ tapo venterinių valčių grupės nugalėtoju.
Laurynas pripažįsta, kad jam ši regata buvo nereali patirtis: „Sugrįžus į krantą vis dar negalėjau suvokti, kad esu krante… Regatoje esu plaukęs ir anksčiau, tačiau tik stebėtoju, ne taip, kada esi atsakingas už viską. Iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakyti reikia žaibiškai ir pačiam. Jaunuolius reikėtų varyti ne į kariuomenę, jiems geresnė patirtis ir vyriškumo mokykla būtų kelias savaites praleisti buriuojant panašiomis sąlygomis“.
Paklaustas, kas laukia „Kintų venterio“, sėkmingai įveikusio visus tris regatos etapus, Laurynas Juodeška patikino, kad krante burvaltė neužsistovės.

Laima PUTRIUVIENĖ