Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas invazinėms rūšims naikinti 

Savivaldybės, juridiniai ir fiziniai asmenys jau gali teikti paraiškas gauti paramą invazinių rūšių naikinimui. Kviečiama naikinti gausiai Lietuvoje paplitusias invazines rūšis: Sosnovskio barščius, sodininkams puikiai pažįstamus invazinius šliužus ir kt. Kvietimui iš viso skirta 5,6 mln. eurų.

Sosnovskio barštis (nuotrauka iš Wikipedijos).

Teikti paraiškas kviečiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, įskaitant savivaldybes. Siekiant efektyvaus invazinių rūšių naikinimo, apimant kuo vientisesnes teritorijas, rekomenduojama teikiant paraišką į savo veiksmų planus, pagal poreikį, gavus leidimą įtraukti ir besiribojančių sklypų savininkų (privačios ar valstybinės žemės) plotus.

Parama skiriama būtent šių 6 invazinių rūšių naikinimui ir gausos reguliavimui – Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum), Bitinė sprigė (Impatiens glandulifera), Didžioji rykštenė (Solidago gigantea), Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), Ispaninis arionas (Arion vulgaris).

Invazinių rūšių naikinimas turi būti vykdomas tik pagal parengtus invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus. Planuose turi būti numatyti naikinimo būdai, pritaikyti kiekvienai invazinei rūšiai atskirai. Veiksmų planas rengiamas konkrečiai invazinei rūšiai arba invazinių rūšių grupei, jei jos auga tame pačiame naikinimo plote. 

Veiksmų planus gali rengti tiek pats pareiškėjas, tiek pasitelktas specialistas. Invazinių rūšių naikinimo priemonės turės būti vykdomos 4 metus iš eilės, o penktaisiais metais vykdoma stebėsena ir, jei būtina, atliekami palaikomieji darbai, numatyti veiksmų plane.  

Teikiant paraišką kartu teikiami ir šie dokumentai: invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planas, parengtas ne anksčiau kaip 2024 m. sausio 1 d. pagal Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašą; žemės valdytojų, kurių teritorijoje numatoma įgyvendinti veiksmų planą, sutikimai įgyvendinti veiksmų planą visą suplanuotą laikotarpį; suderinimas su Saugomų teritorijų direkcija, jei veiksmų plane suplanuota tvarkyti teritorija arba jos dalis patenka į saugomą teritoriją; patvirtinimas, kad bus laikomasi visų reikalavimų, numatytų minėtame apraše.   

Finansavimas invazinių rūšių naikinimui skiriamas pagal fiksuotus įkainius, nustatytus kiekvienai rūšiai atskirai. Įkainiai nustatomi kiekvienos invazinės rūšies valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimui 1 ha plote, kiekvienais naikinimo metais.   

Paraiškos priimamos APVIS svetainėje nuo 2026 m. sausio 6 d. iki balandžio 1 d. arba tol, kol bus paskirstyta visa kvietimui numatyta lėšų suma. Paraiškos registruojamos ir vertinamos pagal jų pateikimo datą. Papildoma mokomoji medžiaga pareiškėjams.   

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite