Pasieniečiams įkliuvo šilutiškis, gabenęs švedų policijos ieškomas sniego roges

sniego rogėsPrie valstybės sienos su Latvija pasieniečiai sulaikė Šilutės gyventoją, kuris mikroautobuso priekaboje vežė, įtariama, vogtas sniego roges. Jų paiešką Švedijos pareigūnai buvo paskelbę dar praėjusią vasarą.

Antradienį Latvijos pasienyje, magistraliniame kelyje Klaipėda–Liepoja, ties Būtingės gyvenviete, VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai sustabdė patikrinti iš kaimyninės valstybės ką tik atvykusį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“ su priekaba. Transporto priemonę su lietuviškais numeriais vairavo 38-erių šilutiškis.

Vairuotojas pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau priekaboje gabenamos sniego rogės „Lynx 59 Ranger STD“ su švediškais registracijos numeriais pasieniečiams iš karto sukėlė įtarimų. Patikrinus duomenų bazes, nustatyta, kad šių rogių nuo 2025-ųjų liepos, kaip pavogtų, ieško Švedijos policija.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Po apklausos sulaikytasis buvo paleistas. Jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ieškomos sniego rogės laikinai saugomos viename iš VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės padalinių.

Parengė VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Aistė Žalnieraitienė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite