Pasaulinės meteorologijos organizacijos 2026 m. kalendorių papuoš ir lietuvio nuotrauka

lietuvio nuotrauka

Mariaus Kunigiškio nuotrauka

Meteo.lt praneša džiugią žinią. Neseniai buvo paskelbti Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) 2026 m. kalendoriaus nuotraukų autoriai. Tad konkursas įvyko,  aiškūs laimėtojai, tarp kurių – ir lietuvis.

Pirmajame etape gerų įvertinimų sulaukusios 75 nuotraukos buvo vertintos antrą kartą ir išrinkta 13 laimėtojų. Būtent šios nuotraukos iliustruos minėtąjį kalendorių. Tarp jų yra vienas kadras, kurį užfiksavo fotografas Marius Kunigiškis, vaizdas iš  Lietuvos. Nuotrauka papuoš 2026 m. WMO kalendorių, todėl mūsų šalies vardą ir gražią gamtą pamatys viso pasaulio hidrometeorologų bendruomenė. 

Pats Marius savo nuotrauką WMO konkurse apibūdino taip: „Leidžiant ramią dieną prie Dusios ežero man pasisekė pamatyti artėjantį dramatišką audros frontą. Atsitiko taip, kad buvau reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Vos tik dangus pradėjo tamsėti, greitai paleidau savo droną ir spėjau padaryti keletą kvapą gniaužiančių nuotraukų, kol audra dar nebuvo pasiekusi visos savo jėgos. Vos kelios minutės po to, kai dronas saugiai nusileido ant žemės, iš dangaus pasipylė smarkus lietus, sukilo stiprus vėjas, trankėsi perkūnija, žaibavo. Tai buvo nepagražintas ir galingas priminimas apie gamtos grožį ir jėgą“. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite