Pasauline sensacija galinčiam tapti lietuviui Martynui Giruliui trūksta 207 tūkst. litų

Bioninės rankos laukiančiam lietuviui Martynui Giruliui iki svajonės išsipildymo trūksta daugiau kaip 200 tūkst. litų. Martyno ir visų jį palaikančiųjų tikslas pradeda  naują moderniausių technologijų  etapą, leidžiantį neįgaliam žmogui gyventi visavertį gyvenimą. 

Martyno šeima šiomis dienomis sulaukė dviejų svarbių žinių. Austrijoje po savaitę trukusių treniruočių Vienos AKH ligoninės Medicinos universiteto laboratorijoje profesorius Oskar Asmann  Martynui pranešė, kad operacijų metų persodinti nervai funkcionuoja puikiai, todėl tikrai galima pritaikyti bioninę ranką. Ankstesnė operacija ir reabilitacija pavyko ir Martynas gali valdyti ir bionines rankos riešą, todėl kita žinia nebuvo tokia džiugi – pačios bioninės rankos kaina gerokai padidėjo, todėl dabar trūksta dar daugiau kaip 200 tūkst. litų, kad Martyno svajonė nebūti našta kitiems galėtų išsipildyti.

Bioninė ranka, kuri bus reikalinga Martynui dar šiemet, kainuoja 92 tūkst. eurų (317 tūkst. litų), Martyno Girulio paramos fonde šiuo metu sukaupta 72 tūkst. litų, Martyno šeima bioninei rankai jau paskyrė per 40 tūkst., gautų pardavus dalį turėto ūkio. Iki šiol operacijoms, konsultacijoms, reabilitacijai, apžiūroms jau išleista 113 600 litų.

Martynas ir jo šeima dėkoja visiems jau paaukojusiems ir šiuo metu aktyviai ieško įvairių finansavimo sprendimų, taip pat prašo pagalbos tiek žmonių, tiek įvairių įmonių bei organizacijų.

Kaip žinoma, Martynui Austrijos sostinėje Vienoje buvo atlikta raumenų persodinimo iš kojos į ranką operacija. Bioninės rankos laukiančiam Martynui Giruliui ji pavyko puikiai. Po to jaunuolis intensyviai dirbo treniruodamas ranką. Dabar jau likę du paskutiniai etapai –  rankos dalies amputacija ir bionines rankos priderinimas. Preliminariai rankos amputacija yra numatyta balandžio pradžioje.

Martyno atvejis yra unikalus tuo, kad pirmą kartą bioninė ranka pritaikoma neįgaliam žmogui. Iki šiol bioninės rankos buvo transplantuotos keletui žmonių po rankų traumų, o Martynas niekada iki šiol nevaldė rankų ir jam tenka to mokytis nuo pradžių.

Bioninė ranka – naujausias medicininis išradimas. Specialūs davikliai fiksuoja elektromagnetinį lauką, kuris susidaro susitraukiant raumenims ir valdo bionines rankos variklius. Ji yra nuimama, vakare ją galima prijungti prie energijos šaltinio ir įkrauti, o ryte vėl pritvirtinti.

Martynas serga reta įgimta liga – artrogripoze. Liga yra pažeidusi jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, juos paralyžiavo ir užkirto galimybę vaikščioti. Po daugybės operacijų vaikystėje vaikinas pradėjo valdyti kojas ir šiandien gali nueiti nemažus atstumus. Tačiau Martyno rankos liko bejėgės – savarankiškai jis neįstengia atlikti menkiausio darbelio, negali net pasirūpinti savimi. Paralyžiaus pažeistų Martyno rankų raumenys buvo labai silpni, todėl jam buvo persodinti raumenys nuo kojos.

Martyno tėvai, siekdami padėti vaikui, pardavė savo ūkį, tačiau lėšų operacijai trūko, todėl buvo įkurtas paramos fondas. Jo kontaktai:

Martyno Girulio paramos fondas
Adresas: Mokyklos g. 6, Mociškių k., Vilkyškių sen., Pagėgiai
Fondo kodas: 302744171
Banko sąskaita: LT797300010130920989

Daugiau informacijos apie Martyno ligą ir jo gyvenimą galima rasti internete www.martynofondas.lt. Bioninį protezą gamina http://www.ottobock.com.
Martyno mama Danguolė Girulienė, tel. 8 615 41714

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje – įkvepianti dokumentinė kelionė po paukščių pasaulį

bibliotekoje

Gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vyravo jauki ir bendrystės kupina atmosfera – čia vyko dokumentinio filmo „Attenborough rojuje“ peržiūra. Šioje kino popietėje dalyvavo gamtos mylėtojai, pagėgiškiai senjorai bei Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 7a klasės mokiniai, lydimi karjeros specialistės Jolitos Šeputienės. Bibliotekos metodininkė–Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sonata Nognienė pasidžiaugė gausiai susirinkusia skirtingų kartų bendruomene ir akcentavo, jog filmo pavadinime „Attenborough rojuje“ slypi aliuzija į jo kūrėją – bene garsiausią pasaulio gamtininką serą Davidą Attenborough, kuris š. m. gegužės

Degalų kainų pasiutpolkė skatina racionalumą

pabrango degalai

Jau trečią mėnesį tebesitęsiantis degalų kainų šokas finansiškai paveikė daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų. Kone kas ketvirtas tautietis apkarpė ne pirmo būtinumo išlaidas, dešimtadalis atidėjo planuotus didesnius pirkinius. Tokias tendencijas atskleidė balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas. Pasak tyrimą inicijavusio lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, apklausos rezultatai dar kartą parodė nuoseklaus taupymo ir asmeninio finansų rezervo svarbą. Degalų kainų naštos nepajuto beveik pusė gyventojų Nuomonių tyrimo duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų degalų

Penktąjį Demokratijos žinių konkursą laimėjo gimnazistė iš Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos

konkurso

Baigėsi penktą kartą Seimo rūmuose organizuotas Demokratijos žinių konkursas. Po įtempto finalo nugalėtoja paskelbta Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos gimnazistė Martyna Daukšaitė.   Sveikinimai Antrąją vietą užėmė Kauno r. akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos gimnazistas Dominykas Docius, trečiąją – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleivis Aistis Domeika. Konkurso nugalėtojai įteiktas nešiojamasis kompiuteris, antrosios vietos nugalėtojui – mobilusis telefonas, trečiosios – planšetinis kompiuteris. Nugalėtojų trejetas taip pat apdovanotas kelionėmis į Europos Tarybos (ET) būstinę Strasbūre. Jas įsteigė Lietuvos nuolatinė atstovybė prie ET

Šilutės tiltas. Kodėl paveldo objektui svarbi ir jo autentiška spalva?

Šyšos tiltas

Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su KPD suderintą projektą, tiltui bus grąžinta jo autentiška pilka spalva.  Atrodytų, viskas teisingai. Tačiau vietiniai gyventojai, per savo gyvenimą jį matę tik geltonai sovietmečiu perdažytą, yra įsitikinę, kad tiltas turi likti geltonas. Kai kurių nuomone, spalva nėra vertingoji savybė, kurią reikia saugoti, tai tik emocija. Kiti, suvokiantys

Taip pat skaitykite