Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių.

Dialogas su visuomene

Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų.

Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas.

Lietuvos banko dailės rinkinio istorija prasidėjo kartu su banko rūmų statyba Kaune, taigi su XX a. trečiuoju dešimtmečiu. Vykstant interjero puošybos darbams, banko vadovybė su pirmuoju banko valdytoju Vladu Jurgučiu (1885-1966) ir rūmų architektas Mykolas Songaila svarstė apie rūmų estetinį vaizdą: paveikslus, skulptūras, lubų dekorą, baldus. Neliko nuošalyje ir tuometinis Lietuvos dailės elitas, įžymūs tarpukario dailininkai ir pedagogai: Petras Kalpokas, Adomas Galdikas, Adomas Varnas, Kazys Šimonis, Justinas Vienožinskis, Jonas Šileika, Jonas Janulis, Antanas Žmuidzinavičius ir Vladas Didžiokas. 1927 m. jie laišku kreipėsi į Lietuvos banko valdybą, siūlydamiesi prisidėti prie pastato puošybos. Kūrėjai, pasirengę nutapyti banko operacijų salės lubų kesonų scenas, numatė galimo bendradarbiavimo su architektu ir banko statytojais eigą.

Daug banko vidaus puošybos darbų tuomet atliko Kajetonas Sklėrius, jo sukurta alegorinė skulptūra „Dvi valstietės, darbininkas ir karys“ (1926) papuošė banko rūmų fasadą. Banko rūmus Kaune pastačius, dailės kūrinių pagausėjo, jie buvo įsigyjami iš rengiamų apžvalginių ir personalinių parodų. Banko valdyba elgėsi apgalvotai, suprato, kad istorinės tematikos paveikslai, paprastai didelio formato, su karžygių ar kovų scenomis nelabai derėtų valstybės svarbiausios finansų įstaigos aplinkai. Taigi banko klientai ir svečiai buvo sutinkami su nedidelio formato, jaukia, interjerams tinkančia tapyba, krašto gyventojų akims įprastais Lietuvos kaimo, ežerų, sodybų, laukų vaizdais. Daugelio išvardytų dailininkų kūriniai pateko ir į šioje parodoje eksponuojamą banko dailės kūrinių rinkinį. Tarpukariu sukaupta kolekcija sudaro jo aukso fondą.

Kam bankui paveikslai?

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, centrinis bankas ėmė kurtis Vilniuje. Svarbiausias postūmis atnaujinti turimų dailės kūrinių visumą buvo banko pastatų vidaus ir lauko erdvių tvarkymo ir puošybos darbai. Dailės rinkinys sparčiai didėjo, jame atsirado šiuolaikinės lietuvių dailės kūrinių, daugėjo autorių. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje bankas įsigijo apie šimtą tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, keramikos kūrinių, asambliažų. Rinkinio gausėjimo priežastis pirmiausia buvo siekis užpildyti vidaus erdves, tačiau dailininkai gaudavo užsakymų ir lauko erdvių puošybai (Romulado Kvinto, Gedimino Piekuro skulptūros). 

Lietuvos banko dailės rinkinys nuo pat pradžių buvo kaupiamas (ir dabar kaupiamas) kaip institucijos poreikius tenkinanti kolekcija. Nesiekiama banko paversti muziejumi ar atvira, visuomenei prieinama galerija. Rinkinio kaupimo principai atitinka daugelio Europos šalių centrinių bankų tradiciją: kūriniai įsigyjami interjerams puošti, estetinei aplinkai kurti.

Stambiausia kolekcija tarp Baltijos šalių bankų

Šiuo metu Lietuvos banko dailės rinkinį sudaro beveik 200 kūrinių. Tai stambiausia Baltijos šalyse veikiančių centrinių bankų dailės kolekcija. Įsigydamas dailės kūrinius, Lietuvos bankas skleidžia sektiną pavyzdį kitoms valstybės institucijoms, rodo dėmesį dailininkų kūrybai. Geriausi rinkinio kūriniai keliauja į parodas, pavyzdžiui, jie buvo eksponuoti Europos Centrinio Banko organizuotose tarptautinėse parodose.

Lankytojai kviečiami šią parodą Klaipėdos Pilies muziejuje apžiūrėti nuo liepos 11 d. iki spalio 18 d.

Pinigų muziejaus inf.