Balandžio 11-ąją minima Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga, kuri dar vadinama raudonosios tulpės diena. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą, pagrindinius jos simptomus bei pagalbą sergantiesiems.

Pirmą kartą Parkinsono ligą aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson) 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ (Essay on Shaking Palsy), kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą.

Skaičiuojama, kad vienodai dažnai tiek moteris, tiek vyrus užklumpančia Parkinsono liga. Lietuvoje serga apie 13 tūkst. žmonių. Dažniausiai šia liga susergama sulaukus 55–60 metų, tačiau vis dažniau ji diagnozuojama jaunesniems asmenims.

Taip patvirtino ir VšĮ Šilutės ligoninės neurologė Nijolė Plaipienė. Anot jos neretai diagnozuojama jaunesniems pacientams – vos 40 metų sulaukusiems. Sergantiems Parkinsono liga žmonėms tampa sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi.

Kaip pastebėti ligą?

Drebančios rankos, sulėtėję judesiai, pasikeitusi eisena – laiku nesiėmus gydymo Parkinsono liga žmogų pamažu visiškai prikausto prie lovos. Medikai pabrėžia, kad labai svarbu atpažinti ankstyvuosius šios ligos simptomus. 

Ligos pradžioje pacientui pasireiškia neryškūs simptomai – tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. 

Tai vienpusis drebėjimas, kai drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje dažniausiai ramybės būsenoje, gali drebėti ranka ar tiesiog vienos rankos pirštas. Paprastai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais.

Šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Taip pat gali pasireikšti eisenos pasikeitimai, orientacijos sutrikimas, rijimo sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, kalbos sutrikimas. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos.

Pacientai skatinami kreiptis kuo anksčiau ir pradėti gydymą vos įvardijus ligą, tada galima tikėtis geresnių rezultatų. 

Kaip gydytis?

Parkinsono liga dažniausiai yra gydoma medikamentais, kurie lėtina ligos progresavimą ir silpnina ligos simptomus. Šia liga sergantieji dažnai susiduria ir su tam tikrais specifiniais organizmo sutrikimais: dehidratacija, vidurių užkietėjimu, svorio praradimu, pašaliniu vaistų poveikiu. Aiškinama, kad siekiant sumažinti ar pašalinti minėtus sutrikimus, būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba.

Naudingi pratimai su kamuoliuku, stalo tenisas, įvairūs pirštų pratimai, pieštuko sukimas tarp pirštų, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, raumenų tempimas, šokiai.

Pusiausvyros treniruotės padeda sumažinti kritimų riziką. Reiktų pradėti nuo trumpų treniruočių, pavyzdžiui, nuo pratimų su kamuoliuku, įvairių plaštakoms ir pirštams pratimų, taip pat tinka plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, vaikščiojimas, joga. Svarbu nepersistengti, pasirinkti tinkamą ir saugų būdą mankštintis.

Pagrindinis gydymo tikslas yra pagerinti gyvenimo kokybę ir kiek įmanoma sumažinti ligonio funkcinės veiklos sutrikimą. 

Gydytoja N. Plaipienė anksčiau pasakojo, kad daugeliui trūksta tolerancijos sergančiajam. Anot jos, neretai gatvėje sutiktas sergantysis sulaukia kritikos. „Jei liga progresuoja darbingo amžiaus žmogui, jam reikia leisti toliau dirbti. Darbdaviui nereikia būkštauti, sužinojus, kad yra sergančiųjų Parkinsono liga, o atvirkščiai. Darbas kompiuteriu ar kita veikla darbe leidžia pasijausti pilnaverčiu”, – dėstė gydytoja. Ji pridūrė, kad dėl šių priežasčių, žmonės sužinoję, kad serga minėta liga, o ypač jaunesni pacientai, stengiasi tai nuslėpti.

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje.