Papildomai 20 milijonų eurų vietinės reikšmės keliams

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu Lietuvos savivaldybėms papildomai paskirstyta 20 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai, šiemet savivaldybės galės pačios spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos tik žvyrkeliams asfaltuoti.

Klaipėdos apskrities septynioms savivaldybėms paskirta 2295,4 tūkst. Eur. Per 830 tūkst. Eur tenka Klaipėdos miestui, per 389 tūkst. Eur – Klaipėdos rajonui, Šilutės rajonas pagal skirtųjų lėšų sumą yra trečioje vietoje, gauna 357 tūkst. Eur.

„Pakeitus teisės aktus, savivaldybės neprivalės joms paskirstomų 20 mln. eurų naudoti tik žvyrkeliams asfaltuoti. Taip siekėme neriboti savivaldybių sprendimų ir suteikti joms laisvę panaudoti skiriamas lėšas vietinės reikšmės keliams savo nuožiūra, pagal savus prioritetus, nes tik pačios savivaldybės geriausiai žino, kokiems jų valdomiems keliams tvarkyti investicijų labiausiai reikia“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Iki šiol pagal Biudžeto įstatymą savivaldybėms kasmet būdavo skiriama lėšų vietiniams žvyrkeliams asfaltuoti. Šiemet paskirstytas tokias lėšas visos savivaldybės galės naudoti bet kuriems jų valdomiems vietinės reikšmės keliams, įskaitant žvyrkelius. Ši suma savivaldybėms paskirstyta papildomai prie jau gautų KPPP lėšų.

Pagal susisiekimo ministro patvirtintą KPPP finansavimo lėšų paskirstymo savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams 2021 m. tvarkos aprašą, 35 proc. lėšų (apie 7 mln. eurų) skiriama miestų savivaldybėms ir 65 proc. (apie 13 mln. eurų) – kitoms savivaldybėms. Konkrečios lėšos kiekvienai savivaldybei nustatomos pagal jų nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.

Finansuojami vietinės reikšmės keliai turės būti oficialiai valdomi savivaldybių, t. y. turės būti įtraukti į savivaldybių tarybų patvirtintus kelių su nurodytais kelių numeriais ir pavadinimais sąrašus. Numatomų tvarkyti kelių objektų sąrašus savivaldybės turės suderinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Šiuo etapu užbaigiama paskirstyti 2021 m. numatytas KPPP lėšas (531,6 mln. eurų).

2021 m. KPPP lėšos paskirstytos vadovaujantis iki šiol galiojusia tvarka,  tačiau artimiausiu metu numatomi esminiai pokyčiai. Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia KPPP lėšų administravimo sistemos pertvarką, pagal kurią naujas KPPP finansavimo modelis bus taikomas jau nuo 2022 m. Taip siekiama užtikrinti nuolatinį, ilgalaikiu planavimu pagrįstą kelių infrastruktūros finansavimą, paremtą aiškiais kriterijais, rodikliais ir strateginiais dokumentais. Taip pat norima užtikrinti, kad savivaldybės gautų didesnę KPPP lėšų dalį, kuri būtų paskirstoma visoms šalies savivaldybėms aiškiais ir lygiateisiais principais.

Susisiekimo min. inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kelionė po brolių Grimų pasakų karalystę

Sparčiais žingsneliais į Vydūno viešąją biblioteką sausio 23 d. atstriksėjo Pagėgių lopšelio-darželio „Zuikučių“ grupės auklėtiniai su mokytoja Aurelija Preimoniene ir mokytojos padėjėjomis Daiva Aleškevičiūte bei Gabriele Stunguryte. Tądien čia vyko literatūrinė skaitymo skatinimo edukacija „Stebuklų šalies paslaptys: atrask brolių Grimų pasaulį!“, skirta vieno iš brolių Grimų, vokiečių pasakų rinkėjo ir tyrėjo, bibliotekininko, kalbininko Jakobo Grimo 240-osioms gimimo metinėms paminėti. Vaikučiai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie brolius Grimus, sužinojo, kad jie buvo garsūs vokiečių kalbininkai ir tautosakininkai, kurie labai mėgo rinkti bei

Kviečia drauge kurti agrosektoriaus proveržį parodoje „Ką pasėsi… 2025“

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės ūkį. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys – puiki erdvė įmonėms ir organizacijoms pristatyti vystomą veiklą, inovacijas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo tinklą. Parodoje – ilgametės tradicijos ir atviras žvilgsnis į ateitį  Pasakodama apie VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro (VSPC) jau 29-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2025“, direktorė Rita Petlickaitė

Draudikai praneša, kad daugėja išmaniųjų įrenginių nuostolių

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, ekspertai akcentuoja – didėja ir skaitmeninių įrenginių patiriama žala. Gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala siekia apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus pastebi, kad dažniausiai išmanieji įrenginiai nukenčia nuo vandens, drėgmės, karštų paviršių ir ugnies. Kartais pakenkia

Vairavo neblaivus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Sausio 23 d. rytą namuose Kentrių k., Pagėgių sav., rastas vyro, gim. 1955 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 24 d. naktį K. Kalinausko g., Šilutėje, sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (2,46 prom.) vyras, gim. 1983 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sausio 22-os vėlų vakarą namuose Žemaičių Naumiestyje neblaivi (2,28 prom.) moteris, gim. 1999 m., grasino peiliu, blaiviam vyrui, gim. 1993 m.

Taip pat skaitykite