Pamirškime įprastą prefiksą 8. Kaip keitėsi telefonų numeriai Lietuvoje?

Plačiai šalies gyventojų naudoto telefono kodo pirmojo skaičiaus 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti nuliu. Tiesa,  besikeičianti mobiliųjų telefonų numerių tvarka Lietuvėje – ne naujovė. Ekspertai pasakoja, kaip nepriklausomoje Lietuvoje keitėsi telefonų numeriai.

„Kovo pirmoji – Lietuvoje istorinė diena, nes įsigaliojus naujajam prefiksui 0, atsisakome senosios telefono numeriu rinkimo tvarkos. Šie pokyčiai įgyvendinti palaipsniui, keliais etapais: praėję metai buvos skirti pasiruošimui, o nuo dabar įgyvendinamos permainos. Senasis prefiksas 8 ir toliau veiks iki 2024 m. kovo mėnesio, tačiau jam nustojus galioti, reikės naudoti nacionalinį prefiksą 0 arba tarptautinį Lietuvos kodą +370. Tie, kurie adresų knygelėse numerius įprastai įvedinėja su tarptautiniu kodu +370 – pokyčių nepastebės“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva” naujos kartos tinklo direktorius Modestas Ropė.

Palengvino skambučius į užsienį

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šaliai buvo suteiktas prefiksas +370, pasakoja Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narė Kristina Mikoliūnienė.

„Paskelbusi nepriklausomybę, Lietuva kurį laiką naudojo, tiek sovietinį tarptautinį telefono kodą +7, tiek sovietinį nacionalinį kodą 8. Lietuva norėjo pereiti į Europos numeracijos zoną. Po 1990 m. Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos susivienijimo, Rytų Vokietijos kodo +37 buvo atsisakyta. Kadangi šis kodas tapo laisvas, Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga nutarė jį atiduoti to norėjusioms valstybėms, prie jo pridedant dar po vieną skaitmenį. Taip nuo 1993 m. Lietuva gavo kodą +370“, – pasakoja K. Mikoliūnienė.

M. Ropė tikina, jog tai ypač palengvino lietuvių skambučius į užsienį: „Iki atsirandant nacionaliniam prefiksui +370, norintys skambinti į užsienį turėjo šią paslaugą užsisakyti iš operatoriaus. Šis ir sujungdavo skambinantį žmogų su pašnekovu kitoje šalyje. Tad nacionalinio prefikso įvedimas išsprendė daug nepatogumų, tiek mobiliojo ryšio operatoriams, tiek patiems klientams“, – prisimena M. Ropė.

Beveik po dešimtmečio Lietuvos gyventojus pasiekė dar vienas numerių rinkimo pokytis. 2001 metais prie įprastai vedamos septynženklės numerių kombinacijos buvo pridėtas dar vienas skaitmuo.

„Nacionalinis numeracijos keitimas vyko ir 2001 metais, kai buvo keičiama numeracija iš septynženklės į aštuonženklę. Prie rašomo prefikso prisidėjo dar vienas skaitmuo 6. Anuomet, panašiai kaip ir dabar, reikėjo prisitaikyti prie naujo formato numeracijos“, – prisimena „Bitės“ naujos kartos tinklo direktorius.

Unikalios numerių kombinacijos

Šalyje susikūrus pirmiesiems mobiliojo ryšio operatoriams atsirado dar daugiau naujovių.

Kiekvienas iš jų gavo unikalias mobiliųjų telefonų numerių kombinacijas, kurias teikė klientams. Tai buvo išskirtinumas, kuris pagal numerio pradžią leisdavo žinoti, kokio operatoriaus paslaugos yra naudojamos.

„Su mobiliųjų operatorių atėjimu į rinką atsirado kiekvienam iš tinklų būdinga numeracija. Ją kontroliavo RRT. „Bitė Lietuva“ atitinkamai gavo telefono numerius, prasidedančius 99, „Tele2“ atiteko 84, o tuometinis „Omnitel“ naudojo kodą 98. Iš likusių 5 skaičių ir buvo kuriamos numerių kombinacijos klientams. Tad jei turimi ypač seni numeriai, iš jų galima spręsti, kokio operatoriaus paslaugas klientas naudojo net žvelgiant keliasdešimt metų atgal“, – sako „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklo direktorius.

Pašnekovas pasakoja, kad su konkrečiu ryšio tiekėju siejami telefono numeriai nebeteko prasmės, Lietuvoje įvedus numerio perkėlimo paslaugą. Šiandien vieno ryšio tiekėjo klientai gali laisvai judėti su savo numeriu iš vieno tiekėjo pas kitą, tad pagal prefiksą atspėti paslaugos tiekėją tapo praktiškai nebeįmanoma.

Numerius pardavinėjo net skelbimuose

Į rinką atėjus pirmiesiems mobiliesiems telefonams išaugo ne tik šių numerių populiarumas, bet ir atsirado poreikis išskirtinėms numerių kombinacijoms.

Pasak M. Ropės, pradėjus išankstinio apmokėjimo kortelių prekybą žmonės net kartais imdavo jas pardavinėti: „Kuomet 1997 m. ėmėme teikti išankstinio apmokėjimo paslaugą „Labas“, klientai įsigydami išankstinio apmokėjimo korteles iš karto nežinojo, kokį numerį gaus. Tai buvo tarsi savotiškas loterijos bilietas. Jei pakliūdavo itin išskirtinis ar lengvai įsimenantis numeris, žmonės net imdavo juos pardavinėti skelbimuose. Anuomet tai buvo labai populiarus verslas.“

Tačiau dar 2004 metais visų operatorių išduodamų telefono numerių klientams unikalumas ėmė blėsti. Tai lėmė nauja įsigaliojusi tvarka, kurį leisdavo klientams iš vieno mobiliojo ryšio operatoriaus išeiti pas kitą išsaugant turimą numerį.

Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Diena, kai nesisekė moterims ir degė namas Juknaičiuose

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Blaivi 38-erių m. moteris išvažiuodama iš automobilio parkavimo vietos atbuline eiga užkliudė pro šalį ėjusią 82-ejų metų senolę. Tai įvyko spalio 2-os popietę automobilių stovėjimo aikštelėje Knygnešių g., Šilutėje. Nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 2 d. prieš vidurnaktį degalinėje Cintjoniškių g., Šilutėje, neblaivi (3,44 prom.) 25-erių moteris, gim. 1999 m., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, važiuodama automobiliu „Mercedes Benz ML 270“ atbuline eiga atsitrenkė į degalinėje esančią lauko prekybos lentyną

Informacija apie prekes ir paslaugas – tik lietuviškai

Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos numato, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Privalės aptarnauti valstybine kalba Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims. Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau susiduriama su

Dėl kaimo turistų registravimo bus taikoma išimtis

Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeliks pareigos per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus. Pagal 2022 m. priimtą naują Turizmo įstatymą kaimo sodybų savininkai būtų turėję nuo šių metų liepos 1 d. informacinėje sistemoje operatyviai registruoti kiekvieną, apsistojantį Lietuvos kaime. Pasak Seimo nario Andriaus Bagdono, šis Ekonomikos komiteto narių inicijuotas pakeitimas skirtas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kuriems šiuo metu galiojantys pertekliniai ir neproporcingai dideli reikalavimai kelia pakankamai didelę administracinę naštą. „Nuo liepos 1

Šilutės bibliotekoje pristatyta debiutinė Jono Jauniaus knyga

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Jono Jauniaus debiutinė knyga „Mano gyvenimo fizika“. Dalinamės literatės Irenos Arlauskienės įžvalgomis apie pristatymą bei renginio akimirkomis. Naujos knygos šviesa Nuostabus jausmas paimti į rankas naują knygą. Norėčiau tikėti, kad lietuviams jis yra net truputį šventas, jei prisimenam pirmąją knygą, knygnešystės laikus, kovas už žodžio laisvę okupacijos metais. Tai, žinoma, jau su istorija susieti dalykai, bet už juos nė kiek ne mažesnis yra autoriaus savo pirmosios knygos sutikimo džiaugsmas.

Taip pat skaitykite