Paminėtas Šilutės geradaris Hugo Šojus

Ryškiausia Šilutės istorinė asmenybė – Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus. Balandžio 1 d. šilutiškiai susitelkę minėjo garbiojo senosios Šilokarčemos piliečio, šio miesto mecenato 170-ąsias gimimo metines. Vaikščiota miestui jo dovanotos žemės sklypais, pravertos ant šių sklypų iškilusių pastatų durys, vyko visuomenės ir istorikų pokalbiai apie jį, surengta parodų, parodyta kitų pagarbos ženklų garsiajam šilutiškiui.

Ekskursijos dalyviai pro dvaro rūmus traukė apžiūrėti dvarininko miestui dovanotų sklypų.

 

Dovanotose žemėse
Šilutės muziejininkai parengė žemėlapį, kuriame pažymėti Hugo Šojaus dovanoti žemės sklypai ir kiti XIX a. pab. – XX a. pradžioje Šilutėje statyti pastatai. Žemėlapyje pažymėta, kad pirmą kartą Šilokarčemos gyvenvietė paminėta 1511 m. 1815 m. ji tapo apskrities centru. 1923–1939 m. priklausė Lietuvai, Vokietijai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, 1941 m. Šilokarčemai buvo suteiktos miesto teisės.
Šilutės dvaras buvo įkurtas 1721 m. Iki XIX a. pradžios tarnavo kaip Šilutės valsčiaus valdytojo rezidencija ir ūkis, 1818 m. buvo privatizuotas. XIX a. antroje pusėje Šilutės dvaras buvo vienas iš didžiausių Klaipėdos krašte: dvaro žemės su palivarkais sudarė apie 1500 ha.
Šilutės muziejininkai H. Šojaus 170-ųjų gimimo metinių garbei pakvietė miestelėnus į pažintinę ekskursiją.
Nemažas būrys entuziastų panoro pasivaikščioti H. Šojaus mecenavimą menančiomis vietomis.

Vakaro pobūvio koncerto klausėsi apie 60 šilutiškių.

Rašytinis palikimas
Kilnios dvasios dvarininkas Hugo Šojus dovanojo ne tik materialius turtus. Iki šių dienų yra išlikęs jo rašytinis palikimas, tačiau rankraščiai arba spausdinimo mašinėle spausdinti šimtai puslapių atsiminimų tebeguli archyvuose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Martyno Mažvydo bibliotekose, kitur. Turėjęs daugybę pomėgių H. Šojus rinko krašto tautosaką, dvare įkūrė pirmąjį Klaipėdos krašte kraštotyros muziejų. Netrukus H. Šojaus muziejaus kolekcijos sugrįš į restauruoto dvaro menes.
Vienas H. Šojaus paskutinių pageidavimų buvo palaidoti jį evangelikų liuteronų bažnyčios, kuriai statyti jis dovanojo žemės, kriptoje, įrengtoje už altoriaus. Deja, jo noras iki šiol nėra išpildytas.
Mažieji šilutiškiai – dvare
Balandžio pirmąją patys pirmieji dvaro lankytojai buvo mažieji Šilutės gyventojai iš Pamario pagrindinės mokyklos pradinių klasių.
Mažuosius pasitiko dvariškių laikus menančiais drabužiais pasipuošusios muziejininkės. Lietuvininkės rūbą vilkinti muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė pasakojo apie dvarininko pomėgį pasakoms, kurias jis rinko ir užrašė. Pasaką apie šikšnosparnį, kuris dieną miega, o naktį skraido, suvaidino Pamario pagrindinės mokyklos pradinukai. Tą pasaką lietuvininkų tarme paskaitė I. Skablauskaitė.
Muziejaus bibliotekininkė Roma Šukienė pamokė dvaro etiketo.

Dvaro ponios.

Nusilenkė miesto geradariui
Balandžio 1 d., vidurdienį, suskambo senosios evangelikų liuteronų bažnyčios varpas, pakvietęs miestelėnus, miesto kultūrininkus, besidominčius gimtojo miesto praeitimi į buvusias dvaro kapinaites priešais Šilutės pirmąją gimnaziją, pagerbti čia amžinajam poilsiui atgulusį Hugo Šojų.
Mažosios Lietuvos krašto tyrėjas Petras Jakštas apie Hugo Šojų rašė, kad yra žmonių, kurie gyvenamą aplinką tartum savo šešėliu pridengia, bet yra ir tokių, kurie tartum švyturiai šviečia. Prie dvarininko, krašto ekonomikos patarėjo, filosofijos garbės daktaro, visuomenininko, švietėjo amžinojo poilsio vietos apie čia besiilsinčio žmogaus didžius darbus žodį tarė evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis, Savivaldybės vicemeras Algirdas Gečas, kiti.
Prisiminta, kad 1989 m. Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenės rūpesčiu pradėta tvarkyti kapavietė, Julius Balčiauskas šią vietą apsodino dekoratyviais augalais. Hugo Šojaus atminimas prie jo kapavietės pagerbtas tylos minute. Vokiečių bendrijos choras „Heidė“ (vad. V. Matulis) pagiedojo giesmių. Moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. G. Liaudanskienė) užtraukė Pamario krašto dainą „Parbėg laivelis”. Muziejininkė Indrė Skablauskaitė perskaitė H. Šojaus sukurtą sonetą.
Kilniadvasiškumo liudijimai
Po ceremonijos dvaro kapinaitėse Hugo Šojaus mecenatystei skirtas renginys persikėlė į restauruotą jo dvarą. Čia atidaryta Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių darbų paroda. Pasidžiaugę garbiajam šilutiškiui skirtais jaunųjų kūrėjų darbais, rinkosi į menę, kur įvyko šventinis renginys. Pasidžiaugti bei nusilenkti kilniadvasiškiems dvarininko darbams susirinko tiek, kad visi atėjusieji netilpo salėje…

Kilniadvasiškumo liudijimas įteiktas Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovui Rimantui Mačijauskui.

Skambant muzikai tautiniais drabužiais pasipuošę kilniadvasiškumo liudijimus iškilmingai įnešė Šilutės miesto jaunimas. Įteikti šiuos dokumentus buvo pakviestas Šilutės r. savivaldybės vicemeras Algirdas Gečas. Kilniadvasiškumo liudijimai įteikti Šilutės mažųjų laivų uosto, Šilutės ligoninės vadovui, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos atstovams, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigui, siaurojo geležinkelio stoties dabartinio namo savininkams, Šilutės pašto, Šilutės Pirmosios gimnazijos ir Pamario pagrindinės mokyklos atstovams.
Šilutės meno mokyklos Muzikos ir choreografijos skyriaus mokiniai ir mokytojai surengė nuotaikingą koncertą.
Pobūvis dvare
Balandžio 1-osios vakarą Hugo Šojaus dvare įvyko gimtadienio pokylis, į kurį pakvietė viešoji įstaiga „Pamario festivaliai“. Pokylyje dalyviai turėjo progos apžiūrėti kauniečio menininko Juozo Tadausko tapybos darbų parodą. Akį masino Astos Zabulienės sukurti papuošalai. Balto molio papuošalais – meno kūriniais netruko pasipuošti kelios pobūvio damos. Tokiu papuošalu pasipuošė ir koncerto solistė. Šią paslaptį netrukus išdavė pobūvio vakaro vedėjas nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Pobūvio svečiai buvo pakviesti į dvaro menę, kur skambėjo garsiausių klasikų kūriniai. Juos atliko solistė iš Berlyno Sarah Behrendt, akordeonininkas Laimonas Salijus, smuikininkė Milda Kazakevičiūtė, vargoninkė Dalia Jatautaitė. Muzikinę pynę pradėjo Johano Sebastiano Bacho arija iš „Pasijos pagal Joną“.
Koncerto metu ne kartą nuskambėjo žodžiai, kad kilnūs Hugo Šojaus darbai išlikę iki šių dienų įkvepia daryti gerus darbus. Koncerto klausėsi ir šilutiškius sveikino Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys. VšĮ „Pamario festivaliai“ vardu kalbėjęs šilutiškis Jonas Jatautas pripažino, kad lašas po lašo H. Šojus sugrąžina kelių tautų partnerystę.
Po koncerto pokylio dalyviai buvo pakviesti taurei šampano. Pratęsti diskusijas apie Hugo Šojų paskatino pedagogės, aktyvios Šilutės bendruomenės narės Aldonos Petrošienės priminimas apie pernai čia vykusią pirmąją šventę su kelionėmis po rūsius ir dvaro menes. J. Jatautas tarstelėjo, kad H. Šojaus iniciatyva dvare apsigyvenusi geroji dvasia yra nemari…

Vienas komentaras

  • šilutiškė

    Esu tikra, kad kaip ir aš, taip ir kiti šilutiškiai jau senai laukė tikros klasikinės muzikos, kuri atėjo pas mus ir nereikėjo vykti nei į Klaipėdą, nei dar kur nors toliau. O muzika, kurią atliko pasaulio muzikos akademijose studijavę ir laurus pelnę atlikėjai – buvo nuostabi ir tą vakarą, ir gruodžio pradžioje. Tikiuosi, kad tokių renginių, kuriuos inicijuos VšĮ „Pamario festivaliai”, o finansuos ir savivaldybė, ir Lietuvos Muzikos rėmimo fondas, ir vietos mecenatai – dabar jau vyks ne kartą per šimtmetį, o bent kartą per mėnesį. O tai, ką darys ir daro p. Rozos vadovaujamas muziejaus – kasdieninė atgaiva.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite