Paminėtas Šilutės geradaris Hugo Šojus
Ryškiausia Šilutės istorinė asmenybė – Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus. Balandžio 1 d. šilutiškiai susitelkę minėjo garbiojo senosios Šilokarčemos piliečio, šio miesto mecenato 170-ąsias gimimo metines. Vaikščiota miestui jo dovanotos žemės sklypais, pravertos ant šių sklypų iškilusių pastatų durys, vyko visuomenės ir istorikų pokalbiai apie jį, surengta parodų, parodyta kitų pagarbos ženklų garsiajam šilutiškiui.
Dovanotose žemėse
Šilutės muziejininkai parengė žemėlapį, kuriame pažymėti Hugo Šojaus dovanoti žemės sklypai ir kiti XIX a. pab. – XX a. pradžioje Šilutėje statyti pastatai. Žemėlapyje pažymėta, kad pirmą kartą Šilokarčemos gyvenvietė paminėta 1511 m. 1815 m. ji tapo apskrities centru. 1923–1939 m. priklausė Lietuvai, Vokietijai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, 1941 m. Šilokarčemai buvo suteiktos miesto teisės.
Šilutės dvaras buvo įkurtas 1721 m. Iki XIX a. pradžios tarnavo kaip Šilutės valsčiaus valdytojo rezidencija ir ūkis, 1818 m. buvo privatizuotas. XIX a. antroje pusėje Šilutės dvaras buvo vienas iš didžiausių Klaipėdos krašte: dvaro žemės su palivarkais sudarė apie 1500 ha.
Šilutės muziejininkai H. Šojaus 170-ųjų gimimo metinių garbei pakvietė miestelėnus į pažintinę ekskursiją.
Nemažas būrys entuziastų panoro pasivaikščioti H. Šojaus mecenavimą menančiomis vietomis.
Rašytinis palikimas
Kilnios dvasios dvarininkas Hugo Šojus dovanojo ne tik materialius turtus. Iki šių dienų yra išlikęs jo rašytinis palikimas, tačiau rankraščiai arba spausdinimo mašinėle spausdinti šimtai puslapių atsiminimų tebeguli archyvuose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Martyno Mažvydo bibliotekose, kitur. Turėjęs daugybę pomėgių H. Šojus rinko krašto tautosaką, dvare įkūrė pirmąjį Klaipėdos krašte kraštotyros muziejų. Netrukus H. Šojaus muziejaus kolekcijos sugrįš į restauruoto dvaro menes.
Vienas H. Šojaus paskutinių pageidavimų buvo palaidoti jį evangelikų liuteronų bažnyčios, kuriai statyti jis dovanojo žemės, kriptoje, įrengtoje už altoriaus. Deja, jo noras iki šiol nėra išpildytas.
Mažieji šilutiškiai – dvare
Balandžio pirmąją patys pirmieji dvaro lankytojai buvo mažieji Šilutės gyventojai iš Pamario pagrindinės mokyklos pradinių klasių.
Mažuosius pasitiko dvariškių laikus menančiais drabužiais pasipuošusios muziejininkės. Lietuvininkės rūbą vilkinti muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė pasakojo apie dvarininko pomėgį pasakoms, kurias jis rinko ir užrašė. Pasaką apie šikšnosparnį, kuris dieną miega, o naktį skraido, suvaidino Pamario pagrindinės mokyklos pradinukai. Tą pasaką lietuvininkų tarme paskaitė I. Skablauskaitė.
Muziejaus bibliotekininkė Roma Šukienė pamokė dvaro etiketo.
Nusilenkė miesto geradariui
Balandžio 1 d., vidurdienį, suskambo senosios evangelikų liuteronų bažnyčios varpas, pakvietęs miestelėnus, miesto kultūrininkus, besidominčius gimtojo miesto praeitimi į buvusias dvaro kapinaites priešais Šilutės pirmąją gimnaziją, pagerbti čia amžinajam poilsiui atgulusį Hugo Šojų.
Mažosios Lietuvos krašto tyrėjas Petras Jakštas apie Hugo Šojų rašė, kad yra žmonių, kurie gyvenamą aplinką tartum savo šešėliu pridengia, bet yra ir tokių, kurie tartum švyturiai šviečia. Prie dvarininko, krašto ekonomikos patarėjo, filosofijos garbės daktaro, visuomenininko, švietėjo amžinojo poilsio vietos apie čia besiilsinčio žmogaus didžius darbus žodį tarė evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis, Savivaldybės vicemeras Algirdas Gečas, kiti.
Prisiminta, kad 1989 m. Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenės rūpesčiu pradėta tvarkyti kapavietė, Julius Balčiauskas šią vietą apsodino dekoratyviais augalais. Hugo Šojaus atminimas prie jo kapavietės pagerbtas tylos minute. Vokiečių bendrijos choras „Heidė“ (vad. V. Matulis) pagiedojo giesmių. Moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. G. Liaudanskienė) užtraukė Pamario krašto dainą „Parbėg laivelis”. Muziejininkė Indrė Skablauskaitė perskaitė H. Šojaus sukurtą sonetą.
Kilniadvasiškumo liudijimai
Po ceremonijos dvaro kapinaitėse Hugo Šojaus mecenatystei skirtas renginys persikėlė į restauruotą jo dvarą. Čia atidaryta Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių darbų paroda. Pasidžiaugę garbiajam šilutiškiui skirtais jaunųjų kūrėjų darbais, rinkosi į menę, kur įvyko šventinis renginys. Pasidžiaugti bei nusilenkti kilniadvasiškiems dvarininko darbams susirinko tiek, kad visi atėjusieji netilpo salėje…

Kilniadvasiškumo liudijimas įteiktas Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovui Rimantui Mačijauskui.
Skambant muzikai tautiniais drabužiais pasipuošę kilniadvasiškumo liudijimus iškilmingai įnešė Šilutės miesto jaunimas. Įteikti šiuos dokumentus buvo pakviestas Šilutės r. savivaldybės vicemeras Algirdas Gečas. Kilniadvasiškumo liudijimai įteikti Šilutės mažųjų laivų uosto, Šilutės ligoninės vadovui, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos atstovams, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigui, siaurojo geležinkelio stoties dabartinio namo savininkams, Šilutės pašto, Šilutės Pirmosios gimnazijos ir Pamario pagrindinės mokyklos atstovams.
Šilutės meno mokyklos Muzikos ir choreografijos skyriaus mokiniai ir mokytojai surengė nuotaikingą koncertą.
Pobūvis dvare
Balandžio 1-osios vakarą Hugo Šojaus dvare įvyko gimtadienio pokylis, į kurį pakvietė viešoji įstaiga „Pamario festivaliai“. Pokylyje dalyviai turėjo progos apžiūrėti kauniečio menininko Juozo Tadausko tapybos darbų parodą. Akį masino Astos Zabulienės sukurti papuošalai. Balto molio papuošalais – meno kūriniais netruko pasipuošti kelios pobūvio damos. Tokiu papuošalu pasipuošė ir koncerto solistė. Šią paslaptį netrukus išdavė pobūvio vakaro vedėjas nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Pobūvio svečiai buvo pakviesti į dvaro menę, kur skambėjo garsiausių klasikų kūriniai. Juos atliko solistė iš Berlyno Sarah Behrendt, akordeonininkas Laimonas Salijus, smuikininkė Milda Kazakevičiūtė, vargoninkė Dalia Jatautaitė. Muzikinę pynę pradėjo Johano Sebastiano Bacho arija iš „Pasijos pagal Joną“.
Koncerto metu ne kartą nuskambėjo žodžiai, kad kilnūs Hugo Šojaus darbai išlikę iki šių dienų įkvepia daryti gerus darbus. Koncerto klausėsi ir šilutiškius sveikino Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys. VšĮ „Pamario festivaliai“ vardu kalbėjęs šilutiškis Jonas Jatautas pripažino, kad lašas po lašo H. Šojus sugrąžina kelių tautų partnerystę.
Po koncerto pokylio dalyviai buvo pakviesti taurei šampano. Pratęsti diskusijas apie Hugo Šojų paskatino pedagogės, aktyvios Šilutės bendruomenės narės Aldonos Petrošienės priminimas apie pernai čia vykusią pirmąją šventę su kelionėmis po rūsius ir dvaro menes. J. Jatautas tarstelėjo, kad H. Šojaus iniciatyva dvare apsigyvenusi geroji dvasia yra nemari…
Esu tikra, kad kaip ir aš, taip ir kiti šilutiškiai jau senai laukė tikros klasikinės muzikos, kuri atėjo pas mus ir nereikėjo vykti nei į Klaipėdą, nei dar kur nors toliau. O muzika, kurią atliko pasaulio muzikos akademijose studijavę ir laurus pelnę atlikėjai – buvo nuostabi ir tą vakarą, ir gruodžio pradžioje. Tikiuosi, kad tokių renginių, kuriuos inicijuos VšĮ „Pamario festivaliai”, o finansuos ir savivaldybė, ir Lietuvos Muzikos rėmimo fondas, ir vietos mecenatai – dabar jau vyks ne kartą per šimtmetį, o bent kartą per mėnesį. O tai, ką darys ir daro p. Rozos vadovaujamas muziejaus – kasdieninė atgaiva.