Už stalo susėdęs negausus, bet smalsių skaitytojų būrys klausėsi Audriaus Šikšniaus naujausių eilėraščių.

Ar 70-uosius metus gyvuojantis laikraštis tebėra laukiamas svečias skaitytojų namuose, ar jame randama visa skaitytojui aktuali informacija? Gal šiuolaikiniame pasaulyje, kai visi tapome išmanūs ir mobilūs, nė nebereikėtų ant nemažo formato popieriaus lakšto surašytų naujienų, reportažų, nuomonių, pasakojimų ar interviu?
Ar bereikia? – kartais savęs klausiame ir patys sau atsakome: reikia, juk mus skaito daugiau kaip 2000 šio krašto gyventojų šeimų. Taip atrodo laikraščio leidėjams, o kaip mano kintiškiai, klausėme jų pačių apsilankę Šilutės r. Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale.

Bibliotekoje – jaunystės dvasia
Nors Kintų filialas įsikūręs daugiafunkciame centre dar tik pakvies į atidarymo šventę, tačiau bibliotekos durys varstomos jau seniai. Knygas skaito įvairaus amžiaus Kintų seniūnijos žmonės. Antradienį bibliotekoje prie kompiuterių sėdėjo keli vaikinai, tarp knygų lentynų šurmuliavo atostogaujančios pradinukės. Jos rinkosi knygas, dalijosi perskaitytų knygų įspūdžiais.
Linksmuolės mergaitės nuteikė optimistiškai – knygos yra jų laisvalaikis.
Bibliotekoje šeimininkauja 2014 m. geriausio Šilutės rajono bibliotekininko titulą pelniusi žavioji Vaida Nausėdaitė, jai talkina bibliotekininkė Nijolė Justienė.

Senųjų laikraščių puslapius susidomėjusios vartė V. Nausėdaitė, Regina Gintalienė, Nijolė Justienė, Danutė Narbutienė.

Užsukusius į biblioteką pasitinka Kintų pagrindinės mokyklos antrokų keramikos darbų paroda. „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas ant stalo padeda sunkų nešulį – įrištus kelerių metų laikraščio komplektus. Į susitikimą su pamariškiais atskubėję kintiškiai smalsiai varto pageltusių laikraščių puslapius, žiūrinėja anuomet spausdintas nuotraukas…
Dauguma vyresnio amžiaus žmonių pamena ankstesnius laikraščio pavadinimus. Kitiems laikraščio istoriją priminė dabartinio „Pamario“ redaktorius P. Skutulas: „Pamarys“ negali pasigirti šimtametėmis leidybos tradicijomis. Mažosios Lietuvos krašto istorija lėmė, kad iki Antrojo pasaulinio karo Šilutėje ėję periodiniai leidiniai staiga sustojo karo metais.
Pamario pirmtakas „Šilutės tiesa“ buvo pradėtas leisti 1946 m. rugsėjo 29 d. Ką bendro turi dabartinis „Pamarys“ su anuo pokario metų leidiniu? Praktiškai nieko. Tik tiek, kad besikeičiančios žmonių kartos keitė tą leidinį pagal savo supratimą ir gebėjimus, kol pasikeitus santvarkai visiškai pasikeitė ir laikraštis. „Pamariu“ laikraštis vadinamas nuo 1988 m. rugpjūčio 6 d. Pakeisti laikraščio pavadinimą tais metais dar nebuvo labai paprasta, reikėjo įtikinti partkomą, kodėl nebenorime vadintis „Komunistiniu darbu“…
Laikraštis savo skaitytojus lanko 70-uosius metus. Kažkada „Pamarys“ savo skaitytojus yra lankęs ir tris kartus per savaitę, bet vėliau nutarta grįžti prie dviejų kartų per savaitę. Ilgus metus nesiryžome stiprinti „Pamario“ internetinės svetainės (www.pamarys.eu) – sudėsime visas žinias į internetą, kas beskaitys popierinį laikraštį? Bet gyvenimas nuleido ant žemės, ir šiandien turime gana skaitomą internetinį „Pamarį“.

Naujausiame „Pamario“ numeryje Vaida Nausėdaitė ir Ilona Papievienė ieškojo gerų naujienų.

Laikraštis prie puodelio kavos
Gal popierinį laikraštį pakaktų leisti tik kartą per savaitę? Savaitraštyje labiau būtų galima gilintis ir analizuoti įvykius, apie kuriuos akimirksniu galima pranešti internetinėje leidinio versijoje? Ką mano skaitytojai?
Šiuos ir kitus klausimus pažėręs P. Skutulas netruko sulaukti atsakymų. Kintiškiai patikino, kad kaip internetinės knygos neteikia tiek emocijų kaip popierinės, taip ir laikraščiai. Pasak Kintų daugiafunkcio centro vadovės Ilonos Papievienės, laikraštis yra laukiamas, skaitomas, be popierinio varianto gyvenimas neįsivaizduojamas.
Pedagogė Laima Bušininkienė patvirtino, kad nėra malonesnio jausmo, kaip rytas su kava ir šiugždančiu, specifinio kvapo laikraščiu rankose: „Ir šaltas žiemos vakaras tampa jaukesnis susisupus į apklotą ir pasinėrus į žinių pasaulį laikraštyje“. Jai pritarė Vaida Nausėdaitė: „Popierinis variantas mielesnis. Pirmiausia dėmesį patraukia nuotraukos, pavadinimai. Tai peržvelgusi skaitau kas labiausiai sudomino. Žinoma, internete žinios šviežesnės, tačiau tokio jausmo kaip skaitydamas laikraštį nepatirsi. Internete viskas mirga – marga, blaško dėmesį“.
Ne kartą pati bandžiusi rašyti apie vykusius renginius žavioji bibliotekos šeimininkė domėjosi, kiek laiko užtrunkama parašyti straipsnį, ką daryti, kai „nesirašo“, kuo vadovautis renkant straipsniui pavadinimą.
Kad nesuklaidintume ateities kartų…
Redaktorius P. Skutulas teiravosi kintiškių nuomonės, gal jiems priimtinesnis bulvarinio laikraščio stilius, kai pirmajame puslapyje vyrauja gaisrų, tragiškų avarijų, kriminalinių nusikaltimų aprašymai? O gal norėtų daugiau reklamos laikraščio veidą atspindinčiame pirmajame puslapyje?

Pedagogė Laima Bušininkienė norėtų, kad popieriniai laikraščiai gyvuotų dar ilgai.

Daug metų Kintuose gyvenančios Danutė Narbutienė, Regina Gintalienė, kiti diskusijos dalyviai patikino, kad pirmajame laikraščio puslapyje tikisi perskaityti gerų, pozityvių naujienų.
Susitikimą eilėraščių posmais paįvairinęs literatūrinis „Pamario“ laikraščio talkininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ laureatas Audrius Šikšnius pastebėjo, kad po daugelio metų laikraštį atsivertęs žmogus iš kai kurių leidinių galėtų susidaryti klaidingą nuomonę, kad XXI amžiaus pradžioje gyveno vien galvažudžiai, savižudžiai ir kitokie nedorėliai, kad svarbiausi įvykiai buvo muštynės, girtavimai, avarijos ir gaisrai…
Greitai prabėgo susitikimui planuotosios 77 minutės prie filialo šeimininkių gražiai padengto stalo su garuojančia arbata, sūriu su medumi ir sausainiais. Ačiū už suorganizuotą renginį F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialo šeimininkėms Nijolei ir filialo vedėjai Vaidai.
Penktadienį, 15.15 val. sus skaitytojais susitiksime Švėkšnos filialo bibliotekoje.

Susitikime dalyvavo, užrašė ir fotografavo Laima Putriuvienė