Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangėsDienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje.

Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia.

„Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė ir sodininkystė pastaraisiais metais išgyvena tikrą renesansą – įvairios sėklos, sodinukai muša pardavimų rekordus“, – sako G. Kitovė.
„Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo sako, kad net žiemą galima mėgautis sultingais, traškiais ir sveikatai naudingais naminiais svogūnų laiškais.
Šie išskirtinio skonio žalumynai yra ne tik įvairiausių lietuviškų patiekalų ingredientas, be jų sunkiai įsivaizduojama ir azijietiška virtuvė. Tad ar laikotės tradicijų, ar mėgstate savo virtuvėje „pakeliauti“ – svogūnų laiškai taps puikiu įrankiu skoniui pagerinti.
V. Paukštelo pasakoja, kad pirmųjų svogūnų laiškų paskanauti galima praėjus maždaug dviem savaitėms po pasodinimo. Tad jeigu šį nesunkų darbą atliksite šį savaitgalį, žalumynus skabysite dar net nesulaukus kalendorinio pavasario.

Kaip ant palangės užsiauginti svogūnų laiškų?

„Svogūnai – nepretenzingi augalai. Jų pasisodinsite net ir turėdami labai ribotą erdvę namuose – pakaks lovelio, didesnio vazono ar kelių mažesnių. Tiesa, kaip ir auginant bet kurį augalą, reikia atsiminti kelias taisykles. Jomis vadovaujantis, galėsite džiaugtis dideliu šio žalumyno derliumi“, – sako „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė.
Kada sodinti? Svogūnus ant palangės galima sodinti praktiškai ištisus metus. Bet šis sprendimas ypač aktualus žiemą, kai lauke pilka ir niūru, o lėkštėse trūksta daržovių.
Tinkama žemė. Svogūnų sodinukai, kaip ir kitos daržovės ar prieskoninės žolelės, geriausiai auga specialiai tam skirtoje, mineralinėmis medžiagomis praturtintoje, bet neutralioje žemėje.
Kaip sodinti? Reikėtų svogūnų sodinukus sodinti 2–3 cm gylyje. Sodinant du trečdaliai galvučių turi būti po žeme, likęs trečdalis – virš žemės. Jei sodinate pailgame vazone, tarp svogūnų palikite apie 5 cm atstumus.
Duokite saulės, tačiau ne iškart. Tik pasodinus, geriausia juos laikyti šiltoje ir tamsioje vietoje, o daigams prasikalus – perkelti ant palangės, kur svogūnai gaus daugiau šviesos. Nepalikite jų šešėlyje, nes augdami saulėje laiškai bus ir žalesni, ir stangresni.
Tinkama drėgmė. Namuose auginant svogūnų sodinukus reikėtų nepamiršti palaikyti drėgmę, ypač jei po palange, ant kurios jie auga, yra radiatorius. Pasodintus svogūnų sodinukus būtina nuolat negausiai palaistyti, geriausiai tam naudoti vandens purškiklį, kad jų per daug neperlietumėte.
Ar reikia tręšti? Ant palangės auginamų svogūnų papildomai tręšti nereikia. Pakanka švelniai apipurkšti substratą, palaikyti nuolatinį apšvietimą ir maždaug 20 °C temperatūrą.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite