Pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės. Kas naujo?

Gera žinia norintiems ūkininkauti ekologiškai – jiems sumažėjo nacionalinių reikalavimų. Pavyzdžiui, nebebus privalomi Ekologinio ūkininkavimo arba akvakultūros pagrindų kursai. Tai – tik viena naujovių, kurias Žemės ūkio ministerija siūlo įtraukti į Ekologinės gamybos taisykles.

Ekologinės gamybos kontrolės institucijos VšĮ „Ekoagros“ veiklos priežiūros funkcijos paskiriamos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Centralizuoto vidaus audito skyriui.

VšĮ „Ekoagros“  ekologiškai ūkininkaujančių oficialią kontrolę galės atlikti visus metus. t. y. panaikintas reikalavimas atlikti veiklos vykdytojų patikras iki tam tikros datos.

Kol Europos Komisija neparengė ES teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų augintinių pašarų gamybą, leidžiama juos gaminti ekologinės gamybos būdu, laikantis nustatytų pašarų gamybos ir bendrųjų ženklinimo reikalavimų.

Keičiama leidimų išdavimo tvarka

Kai kurie leidimai bus išduoti konkrečiam vienkartiniam veiksmui atlikti, pvz., naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą. Dauguma leidimų, kaip ir anksčiau, išduos kontrolės institucija, tačiau dalį jų išduos ŽŪM. Pavyzdžiui, norėdami gauti leidimą naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis gaminant perdirbtą ekologišką maistą, veiklos vykdytojai turės kreiptis į ministeriją.

Bus ir tokių leidimų, kai veiklos vykdytojai turės kreiptis į kontrolės instituciją, bet juos išduos ŽŪM. Kontrolės institucija parengs baigiamąjį rašytinį pareiškimą, tačiau galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo/neišdavimo priims ŽŪM.

Kitos naujovės

Taip pat Ekologinės gamybos taisyklėse detalizuoti ES reglamento reikalavimai dirvožemio tręšimui bei tvarkymui

Jei tam tikrų augalų rūšių, porūšių arba veislių ekologiškos ir (arba) pereinamojo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos būtų pakankamai ketinantiems ją naudoti ekologinės gamybos ūkiuose ir ji būtų tinkama Lietuvos klimatinėmis sąlygomis auginti, ŽŪM turės galimybę sudaryti jų sąrašą. Tokiu atveju leidimo naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą sąraše išvardytų rūšių, porūšių arba veislių augalams einamaisiais metais kontrolės institucija  neišduotų.

Prieš kiekvieną naują auginamų naminių paukščių partiją pastatuose turės nelikti jokių ūkinių gyvūnų. Kiekvieną sykį, baigus auginti naminių paukščių partiją, lauko aptvarai ne trumpiau negu 2 savaites turės būti paliekami tušti. Jei augmenija dar nebus ataugusi, turėtų būti taikomas ilgesnis laikotarpis.

Lietuva naudosis Vokietijos ekologinio žemės ūkio tyrimų instituto (Forschungsinstitut für biologischen Landbau) sukurtomis Ekologiškos ir pereinamojo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos ir Ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių duomenų bazėmis.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ateitis priklauso tvariam ūkininkavimui, o ekologiškai ūkininkaujantiems  2023–2027 m. turėtų atitekti 405 mln. Eur. Iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui, o 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą.

„Numatoma, kad 2030 m. Lietuvoje ekologiniai plotai turėtų sudaryti 15 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų. Siekiame rasti ir naudoti efektyviausius instrumentus šiems tikslams pasiekti. Norime, kad ekologiškai ūkininkaujantys ar dar tik svarstantys tuo užsiimti, nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, o kontroliuojančiai institucijai būtų nustatyti aiškūs kriterijai,“ – teigia K. Navickas.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite