Pakartotiniai rinkimai, šauktiniai ir estakada

Tokia tvarka ir tokiais klausimais savo spaudos konferencijoje pasisakė LR Seimo narys Artūras Skardžius.

LR Seimo narys Artūras Skardžius mano, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų mokėti elgtis su ginklu ir žinotų, ką daryti pavojaus atveju.

Nusikalstamas aplaidumas
„Arvydas Gorodeckas padarė nusikalstamo aplaidumo veiką“, – taip savo bendrapartiečio (dabar jau buvusio – red past.), Šilutės rinkimų komisijos pirmininko įtaką dėl rinkimų rezultatų anuliavimo įvertino LR Seimo narys Artūras Skardžius.

Apgailestaudamas, kad rinkimų rezultatai Šilutėje panaikinti, o nauji rinkimai mokesčių mokėtojams kainuos ne vieną šimtą tūkstančių eurų, LR Seimo narys pripažino, kad rinkimų komisija padarė daug klaidų, skaičiuodama biuletenius ir holograminius lipdukus, be to, teisėsaugos instancijos tiria du balsų pirkimo atvejus.
Gindamas savo partiją, jis sakė, kad kaltinimai, jog komisija su A. Gorodecku priešakyje dirbo socialdemokratų naudai, turi mažai pagrindo, nes panašų kiekį balsų Socialdemokratų partija surinko ir kitose savivaldybėse.
Paklaustas, kaip A. Gorodecko veiklą vertina partija, A. Skardžius sakė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jo veiksmų nevertino, jokių rašto ekspertizių atlikta nebuvo, todėl laukiama, ką pasakys teisėsaugos organai, tada bus pateiktas oficialus socialdemokratų komentaras. Savo ruožtu jis sakė, kad jei A. Gorodeckas bus pripažintas kaltu, savo pareigų eiti Savivaldybėje nebegalės, ir pridūrė, kad iš Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo pareigų jis gali atsistatydinti pats arba būti atstatydintas Savivaldybės vadovų ar politikų.
LR Seimo narys kritikavo VRK ir policiją, nes panašūs pažeidimai kartojasi jau ne pirmą kartą ir vis nepavyksta išvengti balsų pirkimo. Artūro Skardžiaus manymu, siekiant išvengti pažeidimų, reikėtų visai panaikinti išankstinį balsavimą.
Apgailestaudamas dėl papildomo žmonių trukdymo ir partijų rūpesčių birželio 21 d. rinkimuose, A. Skardžius išreiškė viltį, kad jie Socialdemokratų partijai būsią sėkmingi ir suteiks dar daugiau naujos Tarybos mandatų.
Karių reikia penkiskart daugiau
LR Seimo narys sakė, kad iki šiol šalies gynybinės funkcijos nebuvo plėtojamos, tačiau per paskutinius metus atsirado du nauji kariniai orkestrai…
Paaštrėjus tarptautinei padėčiai, vėl atsirado šauktinių poreikis. Nors profesionalių karių kvalifikacija yra daug geresnė, tačiau iš viso jų tėra tik apie 8 tūkstančius, o Lietuvai reikėtų apie 40 tūkst. karių.
Pasak A. Skardžiaus, teisingas yra Seimo sprendimas, kad įstatymu sugrąžino šauktinių kariuomenę. Bus stengiamasi padaryti taip, kad į armiją būtų šaukiami mažiau užimti žmonės – bedarbiai, tėvų išlaikomi jaunuoliai, o tie, kurie mokosi ir dirba, liktų savo vietose.
Politikas pritarė premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymui kariams kas mėnesį mokėti ne po 38, kaip dabar, o po 238 eurų. Tai padėtų sumažinti jaunimo nedarbą, jaunuoliai gautų naujų įgūdžių, gal net profesiją. O gal papildytų profesionalių kariškių gretas?
Taip pat reikėtų sugrąžinti į mokyklas karinį rengimą, leisti geriau apsirūpinti gyventojams koviniais ginklais. „Mano pozicija – kad kiekvienas Lietuvos pilietis mokėtų elgtis su ginklu ir žinotų, ką daryti pavojaus atveju, turėtų karinės taktikos žinių“, – kalbėjo Artūras Skardžius.
Estakadai – 12 milijonų
Nors ir suprasdamas, kad kalbos apie estakadą tapo įprastu rinkiminiu triuku, A. Skardžius sakė apie tai kalbąs todėl, kad reikalai pamažu juda į priekį. Estakados dokumentacijai jau išleista beveik 78 tūkst. eurų. Aptarti 5 projektai. Pigiausiam įgyvendinti reikėtų apie 12 mln. Eur.
Seimo narys sakė, kad jau atlikta daug įvairių analizių, nutarta pradėti poveikio aplinkai vertinimą. Tai užtruks apie metus, tad anksčiau didesnių naujienų apie estakadą vargu ar išgirsime.
Nors paskaičiuota, kad ekonomiškai statyti estakados neapsimoka, atsižvelgta į socialinius ir turizmo raidos veiksnius. „Noriu patikinti, kad tas projektas (estakados) yra tęsiamas“, – sakė A. Skardžius.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite