Pagyvenę žmonės prie vairo – kada metas persėsti į keleivio vietą?

Atšilus orams ir prasidėjus aktyvių darbų soduose ir daržuose sezonui, kelyje dažniau galima sutikti pagyvenusių vairuotojų. Vyresnio amžiaus žmonės vairuoja kitaip nei jaunesni jų kolegos − važiuoja sau priimtinu saugiu greičiu, rečiau manevruoja ir lėčiau priima sprendimus esant neįprastoms situacijoms.

Matant automobilį vairuojantį senjorą ar senjorę, galima pasveikinti norą būti aktyviems bei jų atžvilgiu parodyti daugiau tolerancijos ir kantrybės.

Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras.

Kalbant apie vairuojančius senjorus, yra ir kita monetos pusė − anksčiau ar vėliau pasiekiama tokia sveikatos būklės riba, kai vairuoti automobilį tampa pavojinga. Deja, tai ne visuomet pastebi pats garbaus amžiaus vairuotojas. Todėl rūpestingi ir empatiški šeimos narių patarimai tokiu atveju gali būti itin svarbūs. Tad kaip nepažeidžiant žmogaus orumo jam pasakyti, kad jau atėjo metas persėsti į keleivio vietą?

Pravartu atlikti tyrimą

Galimybė vairuoti automobilį stipriai praplečia mūsų veiklos ir mobilumo laisves, todėl tokios galimybės praradimas gali būti priimtas labai skaudžiai. Ekspertai pataria prieš pradedant tokį pokalbį su artimu žmogumi atlikti savotišką tyrimą. Pavyzdžiui, kartu nuvažiuoti į parduotuvę ar kitą jam įprastą vietą, kurią jis pasiekia automobiliu.

Kelionės metu bus gera galimybė stebėti ir įvertinti, kaip vairuotojas elgiasi kelyje − ar jis geba laiku ir saugiai reaguoti į eismo aplinkybes, ar jam pavyksta išlaikyti automobilį eismo juostoje, kaip sekasi automobilį parkuoti. Kitaip tariant, jūs būsite ekspertas, vertinantis vairuotojo gebėjimus, orientaciją ir reakciją.

Gebėjimo vairuoti pokyčiai

Svarbu pabrėžti, kad atsisakymo vairuoti priežastimi ar motyvu negali būti tik vairuotojo amžius, nes tai nėra objektyvus kriterijus. Šiame kontekste kalbėti reikia apie vairavimo gebėjimų pokyčius, kurie, beje, gali įvykti bet kam ir bet kokiame amžiuje. Būtent tik pačiam vairuotojui ir aplinkiniams eismo dalyviams pavojų keliantys gebėjimų praradimai, ypač parodant konkrečius pavyzdžius, turėtų būti esminė pokalbių tema.

Kalbant apie atsisakymo vairuoti sprendimą, būtina akcentuoti, kad tai nereiškia užsidarymo namuose − tuo pačiu reikia aptarti ir kitas keliavimo alternatyvas. Idealu būtų sudaryti tam tikrų situacijų sprendimo variantus, pavyzdžiui, aptarti svarbiausius viešojo transporto maršrutus bei jų naudojimo būdus. Dar yra galimybė iškviesti taksi ar pavėžėją, maistą galima užsisakyti į namus ir naudotis pagrindinėmis internetinės prekybos platformomis.

Labai sveikintina tokius pokalbius pradėti anksčiau, nei ateina diena X. Su artimu žmogumi verta pradėti kalbėti, kad, nors jis ar ji dar vairuoja puikiai, jau reiktų planuoti, kaip teks keliauti, kai ateis metas atsisakyti vairavimo. Toks išankstinis nuteikimas gali gerokai palengvinti šį nelengvą sprendimą.

Nors tokie pokalbiai gali būti gerokai perpildyti emocijų ir tikrai ne iš lengvųjų, tačiau artimo žmogaus sveikata ir gerovė verta tos empatijos ir kantrybės, kurios reikės padedant priimti šį nelengvą sprendimą.

Pagal „Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite