Pagrindinės ligų priežastys – prasta mityba ir stresas

Jelena Tulčina – gydytoja kardiologė, jau penkiolika metų keičia lietuvių suvokimą apie mediciną ir yra viena iš nedaugelio medikų, sakančių, kad ligas galima gydyti ir be vaistų. Paskaitoje „Mitybos revoliucija. Nepavaldi likimui. Tegul tavo maistas tampa vaistu, kad vaistai netaptų maistu“ gydytoja su šilutiškiais dalijosi praktiniais patarimais, kaip išvengti lėtinių ligų, nuo ko pradėti sveiką gyvenseną, atsakė į jiems rūpimus klausimus.

„Gyvenimas yra gyvenimas. Niekas neįvyksta be reikalo. Jūs taip pat atėjote ne be reikalo. Todėl vieni šiandien išgirs, ką noriu pasakyti, o kiti – ne. Tie, kurie nesupranta arba nenori suprasti informacijos, vadinasi, dar nėra tam pasiruošę. Matyt, reikia dar pasirgti, kad žmogus susiprotėtų, jog daro kažką ne taip“, – į Šilutės H. Šojaus konferencijų centre susirinkusius kraštiečius birželio 28-ąją kreipėsi natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje J. Tulčina.

Birželio 28 d. į Šilutės H. Šojaus konferencijų salę susirinko gausus būrys šilutiškių.

Mitybos specialistė akcentavo, kad per penkiolika gydymosi be vaistų praktikos metų turėjo daugiau kaip 26 tūkst. įvairiomis ligomis sergančių pacientų. Jiems taikė įvairius metodus, kurie tik dar kartą įrodė, kad netinkama mityba ir stresas yra pagrindinės ligų priežastys.

Tegu tavo maistas tampa vaistu
Šis Hipokrato posakis tapo natūralios medicinos propaguotojos gydytojos J. Tulčinos kertiniu profesinės veiklos akmeniu. Skelbiama, kad jos įkurtuose natūralios medicinos centruose taikoma labai efektyvi ir jokio šalutinio poveikio nesukelianti diagnostikos bei gydymo metodika, kurią sėkmingai patyrė daugybė pacientų.

J. Tulčina pastebi, kad žmonės yra linkę į įvairias pagundas – gėrimus ar maistą, kurie daugumai sukelia priklausomybę. „Maistas yra vienas didžiausių malonumų, jį pakeisti sunku. Nebent reikia vėl įsimylėti, kad norėtųsi mažiau valgyti“, – juokavo J. Tulčina, kuri kartu su šilutiškiais svarstė, kaip surasti savyje jėgų sustoti valgyti tai, kas gadina sveikatą, kaip susilaikyti neišgėrus kavos puodelio ar nesuvalgius riebios mėsos.

„Jeigu po valgio norisi miego, žinokite, kad šis maistas jums netinka. Arba suvalgėte daug skirtingų produktų, kurie kartu blogai virškinasi“, – teigė gydytoja. „Nekišk man tu savo metodikų. Aš geriau 10 metų pragyvensiu, bet su dešra… Brokolius pati ir gamink“, – tądien susirinkusiems J. Tulčina dalijosi ištraukomis iš pokalbių su savo mama. Kaip ji pati tvirtino, šį griežtą požiūrį turėjusi priimti ir leido mamai gyventi taip skaniai, kaip ji norėjo.

Natūraliosios medicinos pradininkė Jelena Tulčina. Kristinos Surplės nuotr.

Tąkart kalbėta ir apie saldumynus, kurie, kaip dauguma tvirtina, ramina. Anot medikės, šokoladas tiesiog atima jėgas. Tragišką situaciją J. Tulčina pavadino kuomet studentams per egzaminus siūloma suvalgyti gabalėlį juodo šokolado.

J. Tulčina teigia, kad atlikusi daugybę maisto netoleravimo testo tyrimų pastebėjo, jog yra produktų, kurie netinka beveik visiems. Tai unikali tik J. Tulčinos natūralios medicinos centruose naudojama metodika. Šis testas padeda nustatyti, kokie maisto produktai netinka žmogaus imuninei sistemai.

Šiai diagnostikai paimama 10 ml paciento kraujo, forminiai elementai nusėda, o plazma su leukocitais sulašinami į reagentus – džiovintų maisto produktų ekstraktus. Per mikroskopą su vaizdo kamera stebima leukocitų reakcija į skirtingą maistą. Jei leukocitai suyra, toks maisto produktas netinka žmogaus imunitetui. Susitikimo metu medikė pateikė ir vaizdinę medžiagą. Kai šie produktai patenka į mūsų kraują, jie traumuoja imuninę sistemą, žūsta baltosios kraujo ląstelės, iš jų išsiskiria stiprūs fermentai, kurie sukelia kraujo uždegimą. Kadangi žmogaus organizmas nesugeba suvirškinti to netinkamo maisto, visa ta masė keliauja per plonąjį žarnyną, kurio gaurelius atrofuoja ir žarna darosi dehermetiška – skylėta.

Taip toksinai patenka į kraują. Taip pat jie patenka ir iš storosios žarnos, kur nebevyksta jokie virškinimo procesai, tik medžiagų pasisavinimas. Mūsų organizmas mėgina kraują išvalyti per kepenis ar inkstus. Kuomet užsiteršia ir šie organai, žmogui gali atsirasti odos bėrimų, žvynelinė, atopinis dermatitas, egzema, spuogai, migrena, pradėti augti akmenys tulžies pūslėje ar inkstuose, atsiranda migrena, bronchinė astma, alergijos simptomai, nutukimas…

„Kas sergate odos ligomis, įsidėmėkite, tai – ne liga. Tai vidinė tarša, su kuria nesugebėjo susitvarkyti inkstai, kepenys… Tuomet oda atėjo į pagalba tai padaryti. Todėl reikia tvarkytis iš vidaus“, – aiškino J. Tulčina.

Po ilgo pokalbio, medikė pabrėžė, kad daugelis jos gydytų pacientų sirgo lėtinėmis ligomis. Kaip ji pati pasakojo, viena pacientė 43 metus sirgo bronchine astma, vartojo hormoninius preparatus, o jų visiškai atsisakė po 6 mėnesių. „Hormonų vartojimo atsisakėme po truputį. Kaip ir sakiau, nėra nė vieno preparato, kuris būtų naudingas arba neturėtų pašalinio poveikio“, – teigia moteris.

Taigi ir gydant žvynelinę naudojami hormoniniai preparatai, kurie per odą patenka į kraują ir slopina imuninę sistemą. Oda išplonėja, o organizme dėl hormoninių vaistų pašalinio poveikio atsiranda kitų negalavimų: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir t. t. Tada pacientui papildomai prireikia vaistų nuo skausmo ar uždegimo.

Viršsvorį ji vadina viena iš didžiausių problemų pasaulyje: „Vis daugiau pacientų kreipiasi, kurie norėtų numesti svorį sveikai. Žmonės, kurie lieknėja pagal programą, nebadauja, tačiau valgo maistą, kuris jiems tinka ir subalansuotai“.

Laikantis nustatyto mitybos režimo, ligų simptomai išnyksta per 2–3 mėnesius ir nebegrįžta, jei toliau maitinamasi pagal numatytas taisykles. J. Tulčina guodžia, kad išnykus ligos simptomams, pacientams leidžiama kartą per savaitę pasmaguriauti ir kitokio maisto, tačiau ne dažniau.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite