Šiais metais visa Pagėgių savivaldybės teritorija priskirta potvynių užliejamoms žemėms, todėl ūkininkams kompensacinė išmoka už hektarą sumažėja iki 28 eurų. Mažo nepalankumo vietovėse ši išmoka yra numatyta 46 eurai už hektarą. Skirtumas – 18 eurų už hektarą mažiau. Pagėgių ūkininkams skirtoji išmoka sumažėja beveik 550 tūkst. eurų. Suma nemenka, nes prilygsta beveik 2 milijonams litų.

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu, išleistu šių metų balandžio 1 d., nurodyta, kad potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka yra 28 Eur už ha. Prie potvynių užliejamų teritorijų, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė, priskiriamos (…) Pagėgių savivaldybėje Lumpėnų, Natkiškių, Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių seniūnijos. Dalis minimų teritorijų potvynių niekada nesulaukė, jų čia nebuvo ir vargu ar bus. Tačiau tokį žemių statusą, matyt, lemia ir tai, kad realus potvynis apsemia didelę dalį teritorijos, ją apskaičiavus procentais, visos žemės ir prilygintos užliejamoms. Mažo nepalankumo vietovėse už hektarą šiemet priklausytų 46 eurai. Tačiau Pagėgių krašto žemės tokio statuso jau neturi. Ūkininkai jau gauna išmokų avansus, iki kitų metų pavasario turėtų gauti visas šių metų išmokas, tad jau nebeverta tikėtis atgauti tai, kas atimta.
Pagėgių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis „Pamarį“ informavo, kad pernai Pagėgių krašto ūkininkai gavo 4 milijonus 91 tūkstantį eurų išmokų, dar 1,354 milijono eurų sudarė kompensacinė išmoka už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse. Šiais metais, kai visos žemės priskirtos užliejamoms, už hektarą bemokės po 28 eurus, ūkininkus pasieks tik 880 tūkstančių eurų šių išmokų, o negaunama suma sudarys 550 tūkstančių eurų. Kam dar aiškiau litais, tai negaunama suma bus beveik 2 milijonai litų.
Suma – didelė. A. Uselis paaiškino, kad, skiriant išmokas, esama daugybės įvairių kriterijų, vertinimo reikalavimų ir viso kito, kad nelengva visa tai suprasti. Pirmiausia dominuoja stambių ūkių, bendrovių, net pieno, mėsos perdirbimo įmonių duomenys, iš jų susiformuoja vaizdas, kad žemės ūkyje – tiesiog klestėjimas. Ir A. Uselis paminėjo tą patį, ką girdėjome Šilutės rajone: nuo 2018 metų peržiūrės žemių statusą, Pagėgių krašto žemės gali nepatekti į mažiau palankias ūkininkauti, gal būsią tik palankios ūkininkauti ir užliejamos, tai dabar esant užliejamų teritorijų sąraše ir po 2018 metų dar už hektarą mokėtų po tuos 28 eurus. „Geriau žvirblis rankoj…“ – svarstė A. Uselis.
Pagėgių krašte, anot vedėjo, vyrauja gyvulininkystė: ūkininkai laiko ir parduoda veršelių, jaučių, turi karvių, parduoda pieno. Tačiau galvijų pardavimas pelnų neneša, pieno kainos šiais metais mažėjo katastrofiškai. Tačiau Pagėgių krašto ūkininkai per praėjusius metus galvijų skaičių padidino beveik tūkstančiu, nes, anot vedėjo, reikia kažkaip pragyventi. Dabartinių duomenų apie laikomų galvijų skaičių dar nėra, o ankstesnių metų būtų tokie: 2009 m. – 14,5 tūkst., 2013 m. – 18 tūkst., 2014 m. – 19,2 tūkst.; 2013 m. laikyta 7,3 tūkst. karvių, 2014 m. – 7,6 tūkst. Tačiau šie skaičiai nereiškia, kad ūkininkų gyvenimas gerėjo ir gerėjo. Mėsinių galvijų, veršelių pardavimas ne vieną gelbėjo iš skolų, dengė nuostolius. „Ūkininkas, gavęs europinės paramos, turi vykdyti sutarties sąlygas, suktis kaip išmano, nes sutarties nevykdymas gresia tuo, kad gali tekti grąžinti gautąją paramą…“ – aiškino A. Uselis realią situaciją ir retoriškai klausė, iš ko ūkininkas grąžintų tą gautąją europinę paramą. Šito kiekvienas bijo. Tad laikomų galvijų bandos didinamos kad išgyvenus.

Stasė SKUTULIENĖ