Pagėgių bibliotekoje – dvyliktasis „Literatūrinis pavasaris“

Lietuvai pasitinkant Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje tradiciškai – šiemet jau 12-ąjį kartą – sutiktas „Literatūrinis pavasaris“ „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.

Savo kūrybą skaitė poetas Audrius Šikšnius. Astos Andrulienės nuotr.

 

Poezija ir proza alsuojančio pavasarėlio programa buvo marga ir jauki. Pirmojoje šventės dalyje – „Vakaro darbai“ – sveikinamąjį žodį renginio dalyviams ir jį organizavusiems bibliotekininkams nuo Pagėgių savivaldybės vadovų perdavė vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, sakydama, kad visada malonu sušilti prie poetinio žodžio ugnies jaukia ir šviesia nuotaika dvelkiančiuose knygos namuose.
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė renginio žiūrovams pristatė Pagėgių krašto literatų sambūrio narius ir svečius, iškilmingu šventės pradžios akordu tapo anoniminio eilėraščio konkursas INCOGNITO. Šių metų temą, pateiktą lietuvininkų tarme – „Šlovnas čėsas bingtai kalbai…“ („Šlovingas laikas gražiai kalbai..“) – „padiktavo“ visoje šalyje minimi Etnografinių regionų metai, tad krašto kūrėjams siūlyta sukurti eiliuotą dedikaciją Pagėgiams aukštaičių, dzūkų, lietuvininkų, suvalkiečių ar žemaičių tarme. Nugalėtojo vardo nusipelnė poetės, pedagogės Veronikos Mockienės eilėraštis „Gimtasis mieste“, o autorė apdovanota specialiai įsteigtu gardžiu prizu – „Poetos užkandžiu prie kartupelių“.
Vakaro metu Pagėgių krašto literatai Lina Ambarcumian, Danutė Bardauskienė, Agnietė Garmienė, Remigijus Kelneris, Veronika Mockienė, Kęstutis Paulauskas, Marytė Sūdžienė, Stasė Valužienė bei jau aštuntąją savo kūrybos rinktinę išleidęs poetas Audrius Šikšnius (Šilutė) žiūrovams dovanojo naujausios savo kūrybos darbų puokštę, iš kurios publika išrinko ją labiausiai sužavėjusių kūrinių autorių. Juo už jausmingų eilių gimtinei popuri, be didelės konkurencijos, tapo dailininkė, poetė, pedagogė Lina Ambarcumian, pelniusi ne tik publikos simpatijas, bet ir sveikinamąjį raštą.

Atlikėjas Adas Nausėda literatams ir pagėgiškiams padainavo melodingų dainuojamosios poezijos posmų.

Renginį nuskaidrino dainuojamosios poezijos atlikėjo Ado Nausėdos (Šilutė) melodingos, pagal įžymiausių Lietuvos lyrikų eiles sukurtos dainos, o muzikai nutilus, vieningai nuspręsta vėl paskelbti laisvę eilėraščiams. Šįkart posmus atmintinai skaitė ne vien literatai, bet ir žiūrovai. Nė vieno skaitovo neliko be skanios, širdžiai mielos dovanėlės.
Džiugia bei iškilia vakaro kulminacija tapo tradicinių literatūrinių metų nominantų skelbimas ir apdovanojimas: „Už literatūrinį debiutą“ apdovanotas romantinės poezijos kūrėjas Kęstutis Paulauskas. Sveikinamasis raštas, gėlės ir atminimo ženklas „Vieversys“ už ilgą ir aktyvią veiklą Pagėgių krašto literatų sambūryje įteikti poetei Marytei Sūdžienei. Speciali padėka „Už įspūdingą lauknešėlį draugui iš dešinės“ bei „Poetos užkandis prie kartupelių“ paskirti literatei, visuomenininkei Danutei Bardauskienei.
Šventės pabaigoje visi dalyviai ir svečiai dalijosi neprivalomais tekstais, literatai vieningai ištarė „Pavasariui sugrįžti leidžiame…“, o tradicinis Mažosios Lietuvos patiekalas – kugelis – gražiai derėjo prie šmaikščių poezijos posmų ir nuotaikingų Ado Nausėdos dainų.

Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite