Pagėgiškiai – Baltijos kelio 25-mečio sąšaukoje

Rugpjūčio 23-osios rytą Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje suskambo daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…“. Tai trumputė Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos ansamblio „Rambynas“ repeticija prieš tolimą kelią, į kurį pagėgiškiai, kaip ir prieš 25-erius metus, išsiruošė su dideliu širdies virpesiu ir ašaromis akyse.

„Didžiuojamės, kad Pagėgiams atstovauti Baltijos kelio 25-mečio sąšaukoje suteikta garbė būtent jums, Neįgaliųjų draugijai. Pasirinkti stipriausi, iškiliausi krašto žmones, kurie nenuilstamai jį puoselėja ir garsina. Žinome, kad jūs esate stiprūs savo dvasia, kad jums gyvenimas lėmė įveikti ne tik būties sunkumus, bet būti pavyzdžiu aplinkiniams. Jūs tokie ir esate – savo darbais, aktyviu visuomeniniu gyvenimu, įvairiais kūrybiniais, meniniais renginiais įkvepiate ir sveikuosius, ir jaunimą“, – sakė bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, įteikdama draugijos pirmininkei Loretai Stašinskienei bibliotekos darbuotojų surinktus Pagėgių krašto žmonių palinkėjimus Lietuvai ir ateities kartoms.
„Tada, vykdami į Baltijos kelią ir nutiesę vilties tiltą per tris Baltijos šalis, nežinojome, kokie išbandymai mūsų laukia, nežinojome, kiek pastangų iš mūsų pareikalaus Laisvė, kurią reikia kasdien branginti. Ne lozungais, ne kalbomis ir pykčiu reikalaukime, kad Tėvynė mums viską duotų, bet mes, vieningai susitelkę, darbu ir meile saugokime Laisvę ir Lietuvą taip, kaip saugojo ir gynė ją mūsų tėvai“, – sakė ilgametė ansamblio narė Ema Jurkūnienė.
Delegacijai vadovavusi Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė Savivaldybės vadovų sveikinimus ir palinkėjimus išvykstantiems, teigė, kad ši diena pagėgiškiams išliks svarbi ir įsimintina, kaip ir anoji, Baltijos kelio diena prieš 25-erius metus, suvienijusi tautas ir pažadinusi ilgai kovai už Laisvę ir Nepriklausomybę.
Priminė, kad šiemet Baltijos kelyje pagėgiškiai stovės jau tik jiems vieniems skirtoje vietoje, o Pagėgių savivaldybės vėliava primins sąšaukos organizatoriams, kad turime savo savivaldybę ir renginyje dalyvaujame kaip atskiri, pilnateisiai ir pilnaverčiai prieš keturiolika metų įkurtos savivaldybės gyventojai.
Nepaisydami lietaus ir blogo oro, savo misiją pagėgiškiai atliko. Pumpėnų kaime (Pasvalio r.), toje pat vietoje, kur prieš 25-erius metus kartu su šilutiškiais stovėjo gražus būrys pagėgiškių, susiėmę už rankų dainavo, parašė palinkėjimą Lietuvai didžiojoje „Baltijos kelio sąšaukos“ knygoje. Taip pat perdavė voką su Pagėgių krašto žmonių palinkėjimais, šypsojosi ir žvelgė vieni kitiems į akis čia pat stovėjusiems likimo broliams – latviams, estams, o į Pagėgius parvežė Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventintos duonos kepalėlį ir nuoširdžiausius organizatorių linkėjimus savivaldybės merui Virginijui Komskiui, administracijos direktorei Dainorai Butvydienei.
Pagėgių neįgaliųjų draugijos nariai būtent šiems žmonėms dėkoja už geranoriškumą ir sudarytas puikias kelionės sąlygas.
Tik apie vidurnaktį pagėgiškiai sugrįžo namo. Grįžo su gera nuotaika, pakylėti, atlikę galbūt vieną svarbiausių savo gyvenimo darbų – nusilenkę Lietuvai, nusilenkę žemai, kartodami dainos žodžius „Kaip brangi esi, Žeme tu gimta. Nors būnu toli, tau širdy vieta“.
Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė
Ingrida Jokšienė
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų. Kada stogą verta valyti?

stogo plovimas

Pirmiausia atsiranda nedidelė žalia juosta šiaurinėje stogo pusėje. Po kelių sezonų samanų daugiau matyti ties čerpių kraštais, prie kaminų ir vietose, kur stogą ilgiau dengia šešėlis. Tada paviršius pradeda atrodyti ne tik senesnis, bet ir nuolat drėgnas. Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų reikalingas ne vien dėl namo išvaizdos. Ant dangos besikaupiančios samanos, dumbliai, kerpės ir kitos apnašos sulaiko drėgmę, todėl jų nereikėtų palikti augti metų metus. Svarbu ir tai, kaip jos pašalinamos. Stogas nėra trinkelės. Per stipri

Susidūrė automobiliai, nuskendo karvė…

ugnaigesiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie avariją Grabupių k., Šilutės sen. Pranešimas apie avariją gautas rugsėjo 12 d. per pietus. Nuvykę į įvykio vietą, gelbėtojai šiaurinio aplinkkelio Grabupių sankryžoje rado susidūrusius automobilius „Opel Zafira“ ir sunkvežimį. Prispaustų žmonių nebuvo. Ugniagesiai atidarė „Opel Zafira“ dureles ir padėjo išlipti vairuotojui bei keleiviui. Greitosios pagalbos ekipažas išvežė nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą. Opelis patrauktas į kelkraštį, atjungtas akumuliatorius. Nemune nuskendo karvė Ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė ir rugsėjo 11 d. prieš pietus, kai buvo

Savaitės kriminalinių įvykių apžvalga

policija

Praėjusią savaitę, rugsėjo 7-13 d., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai reagavo į 360 pranešimų apie galimus teisės pažeidimus, pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų ir surašė 138 administracinio nusižengimo protokolus. Pajūrio miestelyje pavogė automobilį Rugsėjo 8 d. Šilalės r., Pajūrio mstl., iš daugiabučio namo kiemo pavogtas automobilis „Mitsubishi Outlander“. Savininkas patyrė 17 tūkst. eurų nuostolį. Rugsėjo 9 d. Šilutės r., Bikavėnų k., 1998 m. gimusio vyro namuose pareigūnai rado revolverį CAT, keturis 9 mm šovinių ir metalinį durklą. Rugsėjo 12-osios naktį

Kurėno „Rėza” statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas

kurėnas

Šiemet minint iškilios Mažosios Lietuvos kultūros asmenybės, lietuvių raštijos ir kultūros veikėjo Liudviko Martyno Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Juodkrantėje statomas 11 m ilgio kurėnas.  Projekto iniciatorius – jau nemažai Kuršių nerijos paveldo išsaugojimui, puoselėjimui ir garsinimui nuveikęs, Juodkrantėje restauravęs vilas “Maria” ir “Loebel” Dominykas Chlebinskas. Projektas Juodkrantėje Šiais metais Europos paveldo dienų metu bus pristatytas kitas Kuršių nerijos paveldui svarbus jo inicijuotas projektas – istorinio Kuršių marių burlaivio, kurėno „Rėza”, statyba. Projekte susijungia materialusis ir nematerialusis kultūros paveldai, istorija, tradicinė

Taip pat skaitykite