Pagalba nežeminant žmogaus orumo

Socialinių paslaugų centras su laikinojo apgyvendinimo namais Šilutėje veikia nuo praėjusių metų balandžio. Per pirmąjį pusmetį čia prieglaudą rado 67 žmonės. Pasak centro direktorės Rasos Jakienės, jos ir 56 čia dirbančių žmonių tikslas – suteikti pagalbą nežeminant žmogaus orumo ir labai svarbu, kad į bėdą patekęs žmogus turėtų kur prisiglausti.

Besiruošiantis pietauti Vytautas ateityje tikisi gauti darbo Olandijoje.

„Tai, kad laikinojo apgyvendinimo namų labai reikėjo, rodo dabartinė padėtis“, – sakė R. Jakienė. Čia yra 5 laikino apnakvindinimo vietos, kur žmonės gali apsistoti nuo 20 val. iki 8 val. ryto, ir 31 vieta, kur galima gyventi iki pusmečio. Taisyklės numato, kad laikinojo gyvenimo namuose žmogus gali praleisti iki 6 mėnesių per metus. Šiuo metu čia yra apsistoję 26 gyventojai.
Anot direktorės, po Socialinės paramos centro atidarymo 2013 m. balandį pirmųjų gyventojų teko laukti iki rugpjūčio. Direktorė prisipažino šiek tiek sunerimusi, kad gali tekti sulaukti šalčių tuščiose patalpose.
Pirmosios trys apgyvendinimo paros čia nemokamos. Po to už pragyvenimą reikia mokėti po 226 litus kas mėnesį. Kad žmonės turėtų nors kiek lėšų, stengiamasi juos įregistruoti darbo biržoje. Jie dirba viešuosius darbus. Dalis gyventojų gauna neįgalumo pensiją. Maitinimo paslaugų neteikiama, tačiau pagalbos sulaukiama iš „Maisto banko“ ir privačių rėmėjų, todėl mėnesio pabaigoje, kai pašalpų pinigai jau baigiasi, čionykščiai gyventojai gauna šiek tiek būtiniausių produktų, pavyzdžiui, kruopų ar aliejaus.
Pirmaisiais naujos įstaigos įnamiais tapo netekusieji gyvenamosios vietos. Paprastai savo būsto jie ir neturi, o nuomojamą praranda, kai nesumoka už jį ar nebesutaria su šeimininkais. Patyrusių smurtą moterų ir vyrų kol kas priglausti neteko. Buvo atvejų, kai į laikinojo gyvenimo namus smurtą patyrusią darbuotoją atvedė darbdavė. Tačiau vėliau šeimos reikalai susitvarkė ir apgyvendinti moters neprireikė.

Apie projektą
Projekto „Šilutės rajono laikino gyvenimo namų statyba“ (paraiškos kodas VP3-2.4-SADM-01-R-31-001, pareiškėjas – Šilutės rajono savivaldybės administracija) tikslas – plėtoti Šilutės rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų tinklą ir įkuriant laikino gyvenimo namus gerinti socialines paslaugas rizikos grupės asmenims.

Nuo praėjusių metų balandžio veikiantys Šilutės rajono laikinojo gyvenimo namai gali priglausti 31 gyventoją.

Pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto ,,Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę Nr. VP3-2.4-SADM-01-R ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ 2011 m. sausio 5 d. buvo sudaryta trišalė sutartis tarp LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir Šilutės r. savivaldybės administracijos dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto ,,Šilutės rajono laikino gyvenimo namų statyba“ įgyvendinimo.
Laikinojo gyvenimo namuose socialinės rizikos suaugusiems asmenims teikiamos bendrosios, socialinės priežiūros ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos, kurių rajone šiuo metu trūksta. Bendras patalpų plotas 800 kv. m. Per metus laikino gyvenimo namų paslaugomis galės pasinaudoti 90 žmonių.
Projekto vertė apie 1,9 mln. Lt: apie 1,6 mln. (85 proc.) skiriama iš Europos regioninės plėtros fondo, apie 0,3 milijono (15 proc.) – iš Savivaldybės biudžeto.

Patyrusiems smurtą ir norintiems gauti prieglaudą reikia pateikti smurto atvejį įrodančius dokumentus iš policijos. Tačiau smurto būta ir laikinojo gyvenimo namuose. Susipyko sugyventiniai: iš pradžių teko išprašyti vieną iš jų, po to už grubius vidaus taisyklių pažeidimus – ir kitą. Dauguma įnamių priklauso socialinės rizikos grupei, tad policijai čia apsilankyti tenka, o „klientai“ dažnai jau būna pažįstami iš ankstesnių „žygdarbių“.
Prieš porą savaičių Socialinių paslaugų centras pasirašė trišalę sutartį su Šilutės ligonine ir Policijos komisariatu. Sutartyje numatyta, kad policijos patruliai savo iniciatyva dažniau lankysis laikinojo gyvenimo namuose, o gatvėje rastus žmones pirmiausia gabens į Šilutės ligoninės Priėmimo skyrių, kur bus patikrinta jų sveikata, sutvarkyti dokumentai ir tik tada nukreips į laikinojo gyvenimo namus. Anot R. Jakienės, jau pasitaikė, kad apnakvindinti teko tuberkulioze sergančius žmones. Paslauga jiems suteikta, tačiau po to reikėjo daryti dezinfekciją.
Prieš porą savaičių, kai termometras rodė apie 10 laipsnių šalčio, tikėtasi sulaukti daugiau prieglaudos prašančių žmonių, tačiau taip neatsitiko. Direktorės manymu, visi benamiai laikinojo gyvenimo namuose įsikūrė anksčiau, nelaukdami didelių šalčių. „Pastebėjome, kad žinia apie mūsų teikiamas paslaugas sklinda iš lūpų į lūpas. Tik atsidarius, kiekvienam reikėjo išaiškinti taisykles. Dabar ateidami žmonės dažniausiai viską žino ir taip“, – sakė R. Jakienė.
Direktorė pasakojo, kad du kartus buvo atvykę ūkininkai, kurie žadėjo priglausti ir įdarbinti po vieną žmogų. Deja, norinčių dirbti neatsirado…
Aplankėme kelis kambarius, kurių gyventojai tuo metu buvo namuose. Šilutiškius Vygantą Rekevičių ir Kostą Jankų aptikome bendraujančius už stalo ir žiūrinčius televizorių. Jie ir anksčiau buvo kaimynai, kartu įsikūrė ir laikinojo gyvenimo namuose. Gyvena čia nuo rudens. Pirmos grupės negalią turintis V. Rekevičius pasakojo, kad buvusį kaimyną Kostą sutiko jau gyvendamas čia. Sužinojęs apie antros grupės negalią turinčio draugo bėdas, pasiūlė jam paieškoti pastogės laikinojo gyvenimo namuose.
Pusmetis greitai baigsis, tad vyrams teks išsikraustyti. Direktorė sakė, kad ieškoma galimybės įkurdinti juos Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose. Vyrai stovi eilėje socialiniam būstui. Nors tik įėjusi į kambarį R. Jakienė papriekaištavo dėl netvarkos, vyrai nepyko. Pažadėjo susitvarkyti ir vienas per kitą sakė, kad nors ir pabara, direktorė esanti gera.
Kitame laikinojo gyvenimo namų bute įsikūrusį Vytautą Šlažą aptikome bebaigiantį gaminti paprastus, bet maistingus pietus. Vyras į lėkštes dėjo grikių košę su dešra. Besiruošiantis pietauti V. Šlažas pasakojo čia gyvenąs nuo rudens. Su žmona susipykęs, butą paliko vaikui, o pats liko be namų. Pusamžį perkopęs vyras dar svajoja padirbėti užsienyje. Jis sakė laukiąs, kol atvyks sūnus ir kartu su juo tikisi išvykti į Olandiją.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite