Orų sąlygos Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo dieną

1918 m. vasario 16 d. 11 val. ryte Lietuvos Tarybos nariai susirinko Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto patalpose, dabartiniuose Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). Pirmininkaujant J. Basanavičiui pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė.  

Tai, kad Signatarų namai tapo formalios Lietuvos laisvės lopšiu, didžiąja dalimi nulėmė ir orų sąlygos.

1918 metų vasario mėnuo prasidėjo nors ir apniukusiais, tačiau šiltais orais – maksimali oro temperatūra neretai perkopdavo 0 °C (aukščiausia užfiksuota vasario 9 dieną +3,7°C). Tokius orus nulėmė cikloninė cirkuliacija, kuri atnešė mišrių ir lietaus pavidalo kritulių. Sniego danga, susidariusi sausio mėnesį, ištirpo jau per pirmąjį vasario dešimtadienį ir atsinaujino tik mėnesio viduryje orams atšalus. Šalti pradėjo vasario 14 dieną, kai ėmė kilti oro slėgis dėl atkeliaujančio galingo anticiklono (didžiausias Vilniuje užfiksuotas atmosferos slėgis 1043,5 hPa). Vasario 14 dieną minimali oro temperatūra jau siekė -6,3°C ir toliau vis labiau šalo.

Vasario 16-osios rytas Vilniuje prasidėjo tikru šalčiu – minimali oro temperatūra buvo nukritusi iki -17,0°C, tvyrojo rūkas, kiek vėliau – migla, vėliau šerkšnas. Sniego tądien nebuvo daug, vos 3 cm storio danga klojo žemę. Vis dėlto oras buvo ramus, tukus. Artėjant pietų metui, oro temperatūra kiek pakilo ir 14 val. termometro stulpelis jau rodė -8,2 °C, rūkas išsisklaidė ir pasirodė saulė, kuri tą dieną džiugino net 6 valandas. Per visą parą visai neužfiksuota kritulių, pūtė nestiprus (apie 1 m/s) šiaurės rytų krypties vėjas. Vidutinė paros oro temperatūra vasario 16-ąją siekė -13,3°C ir tai net 9,4 laipsnio šalčiau palyginti su dabartinėmis klimato sąlygomis (su vasario 16-os dienos standartine klimato norma (1991–2020 m. oro temperatūros vidurkis).

Remiantis istoriniais šaltiniais, Lietuvos Tarybos posėdžiai paprastai vykdavo J. Basanavičiaus kabinete (Lietuvių mokslo draugijoje, Aušros Vartų g.), tačiau stipriai atšalus buvo nebeįmanoma ten rinktis, mat daktaras beveik nekūrendavo krosnies. Manoma, jog neapsikentę Tarybos nariai nusprendė susirinkti Komiteto patalpose, Pilies gatvėje. Pasak istoriko R. Klimavičiaus, jei ne šaltis ir J. Basanavičiaus taupumas, galbūt šiandien Signatarų namais vadintume pastatą, esantį ne dabartinėje Pilies, bet Aušros Vartų gatvėje.
Taigi, 1918 m. vasario 16-ąją Signatarų namuose, į kuriuos persikėlė sušalę būsimieji signatarai, įvyko du Lietuvos Tarybos posėdžiai: vienas jų apie vidurdienį, kitas – vakarop. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas per pirmąjį posėdį, apie 13 val.
2018 metais Vasario 16-osios 100-mečio proga LHMT paskelbė apžvalgą apie šią dieną vyravusius orus nuo 1918 m. Su apžvalga galima susipažinti čia.

Kokių orų tikėtis šį šventinį antradienį?

Po suminkštėjusio šalčio savaitgalį metas nusiteikti palaipsniui šaltėjantiems orams. Artimiausią naktį pagnaibys kol kas nedidelis 10–15 laipsnių šaltis, vietomis iki -18°C laipsnių, kuo arčiau jūros, tuo šaltukas švelnesnis ir pajūryje beliks -5–8°C.

Pučiant nestipriam pietų vėjui, oro temperatūra labai priklausys nuo pragiedrulių – šiauriniuose bei rytiniuose regionuose jų bus daugiau, tai ir naktis čia šaltesnė. Kai kur gali truputį pasnyguriuoti, atskirose vietovėse tvyros rūkas. Šventinė Vasario 16-oji išauš šaltoka, tačiau saulėtų prošvaisčių netrūks, todėl įdienojus smagiai nuteiks -1-6°C šaltukas, tik ten, kur naktis buvo šaltesnė, ar kur debesys pažers šiek tiek sniego, diena irgi numatoma truputį šaltesnė.
Vasario 17 d. vėjas atsisuks iš pietryčių, naktį išliks panašūs orai, o dieną ims brautis šaltesnis oras ir vargiai oro temperatūra pakils aukščiau -3–8°C.

Stiprėjanti aukšto slėgio sritis nuo Skandinavijos antroje savaitės pusėje pastūmės arktinį orą į Baltijos šalis ir žiema įsismagins pilnu tempu. Sulaukti šilumos galime tikėtis tik savaitgalį.

Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. Fotografė Aleksandra Jurašaitytė.

Literatūros šaltiniai
LHMT archyvas. Vilniaus meteorologijos stoties 1918–1920 metų metraštis.
Žurnalas "Veidas". 2014. Kelionė laiku į 1918 metų vasario 16-ąją. 

Parengė LHMT Tyrimų ir plėtros skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite