Orai: Vakarų Lietuvai didelių šalnų nežada
Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus.
Spalio 20 d., pirmadienį, be žymesnio lietaus. Naktį ir rytą vietomis tvyros rūkas. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, 3-8 m/s. Temperatūra naktį siekė 0-5 laipsnius šalčio, Vakarų Lietuvoje kai kur – 1-5 laipsnius šilumos, dieną bus 6-11 laipsnių šilumos.
Spalio 21 d., antradienį, kritulių nenumatoma. Naktį kai kur rūkas. Vėjas pietryčių, naktį 6-11 m/s, dieną 8-13 m/s. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1, Kuršių nerijoje – iki 2-4 laipsnių šilumos, dieną bus 8-13 laipsnių šilumos.
Spalio 22 d., trečiadienį, dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4, vakariniame pakraštyje – iki 5-7 laipsnių šilumos, dieną bus 9-13 laipsnių šilumos.
Vandens temperatūra upėse – 6-13, ežeruose – 8-13, Kuršių mariose – 11, Baltijos jūroje – 12 laipsnių šilumos.
Kodėl medžių lapai keičia spalvą?
Porą rytų Šilutėje buvo šalnos. Stasės Skutulienės nuotr.
Meteo.lt aiškina, jog nemažai žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl to, kad juos pakanda šalna. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai.
Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas. Kai orai atvėsta (vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau +10 °C), o rudens dienos tampa vis trumpesnės už naktis, lapai ima sparčiai geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie tiesiog miršta, bet dėl įvairiausių juose vykstančių procesų.
Geltonuose lapuose vyksta vienokie spalvą keičiantys procesai, o raudonuose – kitokie. Kai chlorofilo gamyba nutrūksta, dauguma lapų pageltonuoja, nes ši spalva jau yra lapuose, tačiau augimo sezono metu ją užgožia žalios spalvos pigmentas.
Keičiantis lapo spalvai aprūpinimas medžiagomis pamažu irgi uždaromas. Netekęs maitinimo jungties lapas galiausiai nukrenta. Taigi medžiai lapus meta, nes taip persijungia į energijos taupymo, miego režimą.
Įdomu tai, jog geltonos lapų spalvos Europoje yra daugiau, o štai rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje daugiau raudonos. Tai paaiškinama skirtinga medžių evoliucija skirtinguose žemynuose ir tokia jų savisauga prieš vabzdžius bei kenkėjus.
