Orai šils vis labiau
Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus.
Rugpjūčio 12 d., antradienį, be žymesnio lietaus. Vėjas vakarinių krypčių, 7-12 m/s. Temperatūra naktį siekė 9-14, pajūryje – 15-18, dieną – 20-25 laipsniai šilumos.
Rugpjūčio 13 d., trečiadienį, dieną Rytų Lietuvoje kai kur trumpai palis. Naktį vietomis tvyros rūkas. Temperatūra naktį bus 9-14, Kuršių nerijoje – apie 16, dieną – 21-26 laipsniai šilumos.
Rugpjūčio 14 d., ketvirtadienį, lietaus nenumatoma. Temperatūra naktį bus 9-14, Kuršių nerijoje – apie 16, dieną – 23-28 laipsniai šilumos.
Vandens temperatūra upėse – 10-23, ežeruose – 19-21, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 19-20 laipsnių šilumos.
Rugpjūčio 10-ąją minima Paskutinioji perkūno diena
Meteo.lt skelbia, jog sekmadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo minima Paskutinioji perkūno diena (šv. Laurynas). Seniau galvota, jog nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti Perkūną (senovės lietuvių dievą). Tikėta, kad jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų. Sekmadienis buvo lietingas, todėl pagal tokią „prognozę“ rudenį neturėtų būti daug gaisrų.
Minėtos dienos proga keletas įdomių faktų apie perkūniją:
- Vidutiniškai per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 90 tūkst. išlydžių: ramesniais metais jų būna 40-80 tūkst., neramiais – tarp 100-140 tūkst.;
- Nors perkūnijų būna kiekvieną metų mėnesį, tačiau daugiausia jų užfiksuojama gegužės-rugpjūčio mėnesiais, o mažiausiai – tarp lapkričio ir vasario;
- Dažniausiai Lietuvoje perkūnuoja tarp 15:00-20:00 val., o rečiausiai – tarp 2:00-12:00 val. Tai labiausiai susiję su vasarą popiet ir vakare vykstančia intensyvia konvekcija;
- Vidutiniškai dažniausiai perkūnijos trankosi Pietvakarių Lietuvoje ir apie Kauną-Kėdainius, rečiausiai – Vakarų Lietuvoje;
- Didžioji dalis (2 iš 3) išlydžių įvyksta debesyse arba tarp skirtingų debesų t. y. žaibas netrenkia į žemę. Dauguma (2/3) išlydžių turi neigiamą krūvį. Teigiamo krūvio debesis-žemė tipo perkūnijos yra pačios pavojingiausios (sukelia gaisrus, mirtinai nutrenkia žmones ar besiganančius gyvulius, pažeidžia elektros linijas), jų būna santykinai nedaug, iki 5-10 proc. visų žaibų išlydžių;
- Priešingai nei dalis žmonių galvoja, žiemą irgi griaudi perkūnija, tačiau daug kartų rečiau nei šiltuoju metų laiku. Pastaraisiais metais mūsų šalyje būdavo fiksuojamas net ir pasaulyje labai retu laikomas reiškinys – sniegas su perkūnija.
Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus-žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių.
