Orai jau žiemiški: šaltos naktys, sniegas, plikledis, lijundra

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus.

Lapkričio 24 d., pirmadienį, naktį kai kur sniegas, plikledis, galima lijundra. Rytą vietomis rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, silpnas. Temperatūra – 2-7 laipsniai šalčio, kai kur apie 0 laipsnių. Dieną vietomis nedidelis sniegas. Kai kur plikledis, galima lijundra. Vėjas besikeičiančios krypties, silpnas. Temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Lapkričio 25 d., antradienį, naktį daug kur, dieną vietomis pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Kai kur plikledis. Vėjas pietryčių, rytų, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 1-6 laipsniai šalčio, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Lapkričio 26 d., trečiadienį, daug kur krituliai, vyraus sniegas. Kai kur plikledis, galima lijundra. Vėjas šiaurės rytų, šiaurės, 6-11 m/s. Temperatūra naktį bus 0-5 laipsniai šalčio, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.

Vandens temperatūra upėse – 2-8, ežeruose – 3-8, Kuršių mariose – 6-7, Baltijos jūroje – 5-7 laipsniai šilumos.

Kada buvo labai šaltas lapkritis?

Meteo.lt primena, kokių šalčių būta lapkritį. Nors dideli šalčiai lapkričio mėnesį dar nėra būdingi, tačiau mūsų šalies meteorologinių stebėjimų istorijoje yra buvę ir labai šaltų naktų. Viena tokių pasitaikė prieš 27 metus, lapkričio 21 ir 22-osios naktimis, kuomet buvo išmatuota pati žemiausia lapkričio mėn. oro temperatūra. Varėnoje šaltis paspaudė net iki -23,0 °C. Be to, tada sniego danga daug kur siekė 4-8 cm. 

Tokią žemą oro temperatūrą lėmė dar 1998 m. lapkričio 9-10 d. atslinkusi ir regione įsitvirtinusi labai šalta oro masė. O po keleto dienų igausiai pasnigo. Rekordiškai šaltą naktį buvo giedra ir ramu. Lietuva pateko į šalto anticiklono centrą, todėl susiformavo puikios sąlygos paspausti rekordiniam šalčiui. Daugelyje šalies vietovių lapkričio 21-os rytą buvo tarp -19 ir -23°C. Tik pajūryje šalčio buvo mažiau, tarp -12 ir -14 °C. Neįprastai šalta buvo net įdienojus. Maksimali oro temperatūra dieną Lietuvoje siekė 7-12 laipsnių šalčio. Per pastaruosius keliolika metų vis rečiau tokie šalčiai fiksuojami net žiemą.

1998 m. lapkričio 21-osios rytas buvo rekordiškai šaltas didžiojoje šalies dalyje. Klaipėdoje, tuomet išmatuota -13,8 °C, todėl iki 1993-11-21 rekordo (-14,6 °C) šiek tiek pritrūko. Kaune šalo iki -21,0 °C, tad 1909 m. užfiksuotas rekordas (-22,5 °C) irgi liko nepaliestas. Laukuvoje iki rekordo trūko 3,7 laipsnio, Šilutėje – 4,4, Telšiuose – 6,3, o Nidoje – 7,3 laipsnio. Sostinėje Vilniuje tuomet buvo išmatuota -19,5 °C, todėl iki rekordo pritrūko 3 laipsnių. 

Įdomu tai, kad 1998 m. lapkritis Lietuvoje buvo pats šalčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (t. y. nuo XX a. vidurio). Vidutinė oro temperatūra 1998 m. lapkritį siekė -4,2 °C arba net 6,9 laipsnio šalčiau nei 1991-2020 m. vidurkis. 

Vis dėlto vėliau sekusi 1998-1999 m. žiema jau nebuvo išskirtinai šalta. Gruodžio, sausio ir vasario mėnesių vidutinė oro temperatūra netgi pasitaikė truputį aukštesnė už lapkričio, todėl šaltas lapkritis dar nereiškia, jog ir žiema bus labai šalta.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite