Vyr. ltn. Pauliaus Babilo nuotr. iš „Pamario“ archyvo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus.

Sausio 26 d., pirmadienį, dieną daug kur krituliai, daugiausia šlapdriba, Šiaurės Lietuvoje – sniegas. Daug kur lijundra. Vietomis pustys. Vėjas rytinių krypčių, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 0-5, šiauriniuose rajonuose kai kur – iki 7 laipsnių šalčio.

Sausio 27 d., antradienį, daugelyje rajonų krituliai. Naktį daug kur, dieną vietomis lijundra. Vėjas rytinių krypčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 0-5, šiauriniuose rajonuose kai kur – iki 7 laipsnių šalčio, dieną – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Sausio 28 d., trečiadienį, daug kur krituliai, vyraus sniegas. Vietomis plikledis. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, dieną šiaurinių krypčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį ir dieną bus 0-5, kai kur – iki 7 laipsnių šalčio.

Kuršių marios užšalusios, ties Nida ir Vente ledo storis 23-28 cm.

Reikia ruoštis potvyniui

Meteo.lt primena, kad ežerai užšalę, o daugelis upių atkarpų irgi sustojo, pasidengė ledu. Preliminarūs duomenys rodo, jog šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Tai reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti.

Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – prasidės ledonešis bei kils potvynis.

Meteo.lt primena, jog didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų.

„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Mūsų tyrimai rodo, kad per artimiausius dvidešimt metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sako Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė.

ICEREG projekte sukurtas modelis leis apie ledų sangrūdų potvynius gyventojus perspėti dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, tai reiškia laimėtą laiką ir galimybę pasiruošti ekstremaliai situacijai, o ne reaguoti tada, kai žala jau padaryta.

„Ankstyvojo perspėjimo sistema leis skelbti perspėjimus ne tik tada, kai ledo sangrūda jau yra susiformavusi, bet ir gerokai anksčiau – fiksuojant pirmuosius pavojingus signalus: staigų vandens lygio kilimą, intensyvų ledo formavimąsi ar ledo judėjimą (ledonešį). Ši informacija suteiks galimybę iš anksto reaguoti į artėjantį pavojų tiek atsakingoms tarnyboms, tiek ir patiems gyventojams“, – sako projekto partnerės Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.

Štai ir šiemet dėl vieno šalčiausių šiame amžiuje sausio susidariusios sniego ir ledo dangos bei įšalo gali susiformuoti per pastarąjį dešimtmetį didžiausias potvynis.

ICEREG projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos-Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika.