„Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Ji pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.

Sergamumas vėžiu auga kasmet

Senstant žmonijos populiacijai, sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet didėja. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama daugiau nei 18 milijonų naujų vėžio atvejų, nuo jo miršta maždaug 9 milijonai gyventojų. Prognozuojama, kad 2040-aisiais naujų vėžio atvejų padaugės 63,4 proc., onkologiniai susirgimai aplenks netgi kardiovaskulines ligas ir taps pagrindine mirties priežastimi.

Pasak prof. E. Juozaitytės, Europoje kasmet diagnozuojama apie 4 milijonai naujų vėžio atvejų, miršta maždaug 2 milijonai žmonių. Dažniausiai nustatomos krūties, storosios žarnos, plaučių ir prostatos onkologinės ligos. Sergamumas vėžiu Lietuvoje taip pat auga. Mūsų šalies vidurkis yra šiek tiek didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, t. y. 576,5 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. O vyrų sergamumas vėžiu maždaug 64 proc. didesnis nei moterų.

Onkologinių ligų spektras yra labai platus. Vienos, pasak prof. E. Juozaitytės, dažniau nustatomos jauniems žmonėms, kitos paliečia garbaus amžiaus gyventojus. „Senstant populiacijai, ilgėjant gyvenimo trukmei, daugiau navikų diagnozuojama vyresniems žmonėms. Tačiau onkohematologinės ligos, sarkomos, smegenų navikai dažniau nustatomi jauniems pacientams. Deja, jų atsiradimo priežastys kol kas neaiškios“, – pasakoja gydytoja.

Mokslininkai nagrinėja genetinius aspektus, taip pat atkreipia dėmesį į vėžio rizikos veiksnius. Mūsų visų pagrindinis uždavinys, pasak pašnekovės, stengtis mažinti rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimą, stiprinti sveikatą tinkama mityba, aktyviu gyvenimo būdu. Labai svarbu intensyvinti skiepijimą nuo žmogaus papilomos ir hepatito B virusų, gerinti visuomenės sveikatos raštingumą ir stiprinti mokslo plėtrą vėžio prevencijos srityje.

Siekis – personalizuotas vėžio gydymas

Europos Komisija paskelbė kovos su vėžiu planą, kurio pagrindinis tikslas – investuoti į naujas technologijas, mokslinius tyrimus, siekiant spartesnės pažangos pacientų gydymo srityje. Inicijuojama daug mokslinių projektų, skirtų vėžiui pažinti ir jo vystymuisi suprasti.

„Labai svarbūs nauji molekuliniai, genetiniai tyrimai, kurie veda prie personalizuoto vėžio gydymo. Juk kiekvienas žmogus yra individualus ir kiekvienas vėžys taip pat yra skirtingas pagal originalų genų rinkinį. Specifinė informacija apie naviką padeda nustatyti tikslią diagnozę, planuoti gydymą, stebėti, ar jis efektyvus, prognozuoti ligos eigą ir išeitis“, – pasakoja mokslininkė ir pabrėžia, kad teigti, jog vėžys prilygsta mirties nuosprendžiui, jokiu būdu negalima – su šia lėtine liga kovojama taikant įvairius gydymo metodus.

„Onkologijos mokslo pažanga atvėrė galimybes naujai paradigmai – gydymo individualizavimui pagal nustatytus molekulinius pokyčius navike. Taip atsirado taikinių terapija – vaistai, kurie blokuoja navikinės ląstelės augimą ir plitimą veikdami specifines molekules „taikinius“, atsakingus už naviko vystymąsi“, – sako gydytoja.

Tačiau, pasak profesorės, išaiškėjo ir naujų gydymo metodų trūkumų, kurie neleidžia galutinai išspręsti vėžio problemos: vėžinės ląstelės gali tapti atsparios taikinių terapijai. Dar viena problema yra ta, kad gydymo metu vėžys gali pasikeisti. Tuomet pradinis gydymas tampa neefektyvus.

„Naujų perspektyvų atvėrė imunoterapija, kuri reikšmingai pakeitė kai kurių neišgydomų pacientų situaciją. Dalis onkologinių ligų tapo puikiai kontroliuojamos. Ne mažiau svarbūs pasiekimai ir spindulinės terapijos srityje. Prognozuojama, kad ji išliks pagrindiniu ginklu kovoje su vėžiu“, – įsitikinusi prof. E. Juozaitytė.

Prevencinių vėžio programų svarba – milžiniška

Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo 2023–2025 metais priemonių plane numatyta plėtoti profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas, ugdyti informuotą ir sveiką visuomenę, gerinti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų organizavimą bei įgyvendinimą. Tačiau, pasak prof. E. Juozaitytės, tikslinės visuomenės grupės dalyvavimas atrankinėse patikros programose dar labai atsilieka nuo ES vidurkio.

„Apie prevencines programas visuomenė nuolat informuojama, aktyviai šiuo klausimu dirba šeimos gydytojai, tačiau žmonių dalyvavimas jose yra nepakankamas, nors paslaugos visiškai kompensuojamos. Tai labai blogai, nes daugybė anksti diagnozuotų onkologinių ligų yra puikiai gydomos ir pacientai turi galimybę pasveikti. Deja, dalis ligų neįveikiamos, nes jau diagnozuojant būna išplitusios į įvairius organus – taigi nustatytos per vėlai“, – apgailestauja profesorė ir primena, kad Lietuvoje vykdomos krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio atrankinės patikros programos.

Krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 50-69 metų (imtinai) moterys. Joms kas dvejus metus atliekama mamografija. Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, jis užima antrą vietą piktybinių navikų grupėje.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25-59 metų (imtinai) moterims. 25-34 metų (imtinai) moterims kas trejus metus gali būti atliekami gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimai, o 35-59 metų moterims – didelės rizikos gimdos kaklelio papilomos viruso tyrimas. Jei šis testas yra teigiamas, kas penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis skysčio pagrindu.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa apima 50-74 metų (imtinai) gyventojus. Tikrintis siūloma kas dvejus metus.

Prostatos vėžio prevencinė programa apima 50-69 metų (imtinai) ir 45-erių vyrus, jeigu jų tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu. Jiems kas dvejus ar kas penkerius metus rekomenduojami kraujo tyrimai dėl prostatos specifinio antigeno.

Ligonių kasos primena, kad pacientams, kurie nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau junta kokių nors simptomų ir nerimauja dėl savo sveikatos būklės, reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą, bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Pranešimą spaudai parengė Kauno teritorinė ligonių kasa