Nusikaltėlių taikinyje – ir mobiliosios piniginės (asociatyvi Shutterstock nuotr.)

Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiama ne fizinė piniginė ar banko kortelė, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaitymams galima naudoti išmanųjį įrenginį, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus. 

„Sukčiai nuolat ieško silpnų vietų, kad galėtų pasinaudoti žmonių patiklumu, skubėjimu ar nepakankamu informuotumu. Išmaniuosius įrenginius atsiskaitymams naudojantieji nėra išimtis“, – įspėja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Saugumas prasideda nuo paties telefono 

Pirmiausia, pasak banko atstovo, reikėtų apsaugoti patį išmanųjį įrenginį – naudoti PIN kodą ar biometrinį užraktą (piršto atspaudą ar veido atpažinimą) ir jokiu būdu niekada nepalikti telefono atrakinto. Išmanųjį įrenginį praradus, reikėtų kuo skubiau apriboti naudojimosi juo galimybes: per funkciją „Find My Device“ nedelsiant užrakinti telefoną (angl. lock device) ar ištrinti jame visus duomenis (angl. wipe device).

Kol nebus atjungtos mobiliosios piniginės, patariama nesijungti prie jokių programėlių. Naudojant kitą, patikimą telefoną ar kompiuterį, reikėtų prisijungti prie savo „Apple ID“ ar „Google“ paskyros ir atjungti mobiliąsias pinigines „Apple Pay“ ar „Google Pay“. Taip pat reikėtų susisiekti su banku ir paprašyti užblokuoti prisijungimus mokėjimo programėlėje.

„Dar viena geležinė taisyklė – saugoti savo prisijungimo duomenis. Pirmiausiai – naudoti skirtingus kodus ir slaptažodžius. Telefono ir banko programėlės PIN kodai bei kiti slaptažodžiai neturėtų sutapti, nes tokiu atveju pavogus vieną, pavagiami visi. Taip pat reikėtų niekuomet nesidalinti PIN ar patvirtinimo kodais bei slaptažodžiais – nei su artimaisiais, nei, juo labiau, su telefonu skambinančiais ir „banko darbuotojais“ prisistatančiais veikėjais“, – primena J. Ivaška.

Pasak jo, atsiskaitant telefonu reikėtų vengti viešų „Wi-Fi“ tinklų kavinėse ar oro uostuose, kurie gali būti nesaugūs ir naudoti mobilųjį internetą. Taip pat visuomet reikėtų naudoti tik oficialias programėlių parduotuves – „Google Play“ ir „App Store“ – bei reguliariai atnaujinti operacinę sistemą ir pačią mobiliojo mokėjimo programėlę.

Nepraraskite budrumo 

Nuolatinis budrumas, pasak „Urbo“ atstovo, ženkliai sumažina nusikaltėlių sėkmės tikimybę, tad reikėtų reguliariai tikrinti paties įrenginio ir jame įdiegtų programėlių situaciją.

„Potencialiai ypač pavojingos gali būti programėlės, prašančios leidimo dalintis telefono ekranu (angl. screen sharing). Savo banko paskyroje nuolat reikėtų pasitikrinti ir „aktyvius įrenginius“, turinčius prisijungimo prie sąskaitos galimybę. Radus sau nepažįstamą įrenginį, jį reikia nedelsiant pašalinti ir imtis papildomų apsaugos priemonių“, – pabrėžia J. Ivaška.

Jis atkreipia dėmesį ir į vieną rečiau minimą, bet ne mažiau svarbią saugumo spragą – iš neaiškių platintojų įsigytus išmaniuosius įrenginius.

„Jei telefoną įsigyjate ne iš oficialaus atstovo ar telekomunikacijų bendrovės, visuomet išlieka nemaloni tikimybė, kad išmanusis įrenginys gali būti iš anksto paveiktas – jame gali būti instaliuota kenkėjiška programėlė, gali trūkti tam tikrų saugumo architektūros elementų, be kurių telefone paprasčiau „apeiti“ programinę apsaugą, o kenkėjiškos programėlės gali lengviau perimti finansinių programėlių duomenis“, – perspėja banko atstovas.

Žinokite, kas vyksta sąskaitose 

J. Ivaška taip pat pataria reguliariai stebėti bankinius pranešimus ir operacijų sąrašą, tikrinti sąskaitos išrašus, o telefone įsijungti momentinius pranešimus apie mokėjimus. Kilus įtarimui dėl neaiškių operacijų, reikėtų nedelsiant susisiekti su savo banku.

„Taip pat derėtų apgalvoti, įsivertinti ir pagal asmeninius poreikius apriboti galimų atlikti operacijų limitus. Nustačius ribotas dienos ir mėnesio mokėjimų bei pavedimų sumas, tai taps papildomu saugumo faktoriumi, nusikaltėliams įsilaužus į išmanųjį įrenginį ir bankinę paskyrą“, – pastebi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Pasirūpinkite ir artimaisiais 

Dar kartą primindamas svarbiausias apsaugos nuo sukčių taisykles – nespausti jokių įtartinų nuorodų ir nevykdyti telefonu diktuojamų keistų nurodymų – J. Ivaška skatina šia tema edukuoti ir aplinkinius.

„Pasirūpinkite ne tik savo, bet ir artimųjų saugumu. Ypač vaikai, vyresnio amžiaus tėvai ar seneliai gali ir nebūti girdėję apie nusikaltėlių taikomas taktikas, tad ir jiems kylantis pavojus potencialiai yra didesnis. Nevenkite bendrauti šiomis temomis – net ir paprastas paaiškinimas, kad bankas niekada neprašo atskleisti jokios asmeninės informacijos, gali jūsų artimą žmogų apsaugoti nuo skaudžių finansinių nuostolių“, – sako J. Ivaška.

Beatričė Mikšytė