Nuo teisingumo už prekybą žmonėmis besislapstęs šilutiškis nuteistas laisvės atėmimu 4 metams ir 9 mėnesiams

Klaipėdos apygardos teismas kaip pirmoji instancija išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl prekybos žmonėmis, joje kaltinimai pareikšti dėl prieš daugiau nei 10 metų padarytų nusikaltimų.

Klaipėdos apygardos teismas pranešimu  spaudai informuoja, kad A. V. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas su bendrininkais Lietuvoje verbavo socialiai pažeidžiamus asmenis vagystėms Škotijoje iš parduotuvių. Kaltinamasis nuo teisėsaugos institucijų slėpėsi nuo 2017 m., kol 2021 m. pabaigoje buvo  sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį.

Lrytas.lt skelbia: nuteistasis – šilutiškis

Beje, interneto portalas lrytas.lt šią bylą aprašo paskelbdamas ir nuteistojo tapatybę straipsnyje.

Teismo pranešime rašoma: „Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus, konstatavo, kad A. V. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl prekybos žmonėmis neigė, tačiau pripažino, kad vežė nukentėjusiuosius į parduotuves vogti pagal iš anksto numatytus maršrutus. Nuspręsdavo, kokias prekes vogti, užsiėmė vogtų prekių realizavimu ir iš to pelnėsi. Nuosprendyje pažymėta, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų“.

Jei pavogdavo per mažai…

Anot teismo, nukentėjusieji buvo apgauti pažadėjus jiems legalų darbą užsienyje arba gerą uždarbį už pavogtas prekes. Iš jų būdavo paimami asmens tapatybės dokumentai ir neleidžiama išvykti. Liepta sulaikymo metu sakyti, kad vogė dėl neturėjimo ką valgyti. Jie privalėjo vogti nurodytas konkrečias prekes ir jas atiduoti A. V. ar jo bendrininkams. Nepavykus pavogti ar per mažai pavogus nukentėjusieji patyrė psichologinį smurtą, grasinimus fiziniu susidorojimu, negavo pažadėto atlygio už pavogtas prekes. A. V. ar jo bendrininkai pagal iš anksto suderintą vagysčių taktiką ir mechanizmą apmokydavo žmones vogti taip, kad nešant prekes iš parduotuvių nesuveiktų apsaugos sistemos.

Skirdamas bausmę, teismas nurodė, kad nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. A. V. paskirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas: ilgiausiai (3 metus) vagystėms išnaudotam nukentėjusiajam priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusiems trims nukentėjusiesiems – po 500-700 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Parengta pagal Klaipėdos apygardos teismo pranešimą spaudai

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite