Nuo spalio mėnesio lankytojų centrai dirbs ir šeštadieniais

Kadangi baigiasi vasaros turizmo sezonas, saugomų teritorijų lankytojų centrai dirbs trumpiau. Šis savaitgalis – paskutinis, kai galima aplankyti nacionalinių, regioninių parkų bei rezervatų lankytojų centrus ir šeštadienį, ir sekmadienį. Tačiau gera žinia yra ta, kad iki šių metų pabaigos lankytojų centrai dirbs ir šeštadieniais nuo 10 iki 15 valandos.

Prieš vasaros sezoną Aplinkos ministerija buvo skyrusi papildomą finansavimą, kad būtų galimybė vasarą užsukti į saugomų teritorijų lankytojų centrus savaitgaliais. Tai pasiteisino, nes lankytojų skaičius išaugo. Atvykusiam į nacionalinį ar regioninį parką patogu kelionę pradėti nuo lankytojų centro, pasidomėti – kas čia saugoma, ką verta pamatyti, kur apsilankyti ir tik tuomet keliauti į gamtą.

Lankytojų centrų tikslas – sudominti ir suteikti daugiau žinių apie saugomą teritoriją,  kad lankytojai vėliau galėtų savarankiškai keliauti ir patys „atrasti“ mūsų krašto gamtos lobius visais metų laikais.

Kiekvieno lankytojų centro ekspozicija turi pagrindinę temą, atskleidžiančią saugomos teritorijos savitumą. Žaismingai ir kūrybiškai sudominus atvykusį į lankytojų centrą, siekiama pristatyti saugomų teritorijų vertę ir pakviesti dažniau lankytis nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

Spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais saugomų teritorijų lankytojų centrai dirbs darbo dienomis nuo antradienio iki penktadienio, taip pat šeštadieniais. Tikslesnį darbo laiką ir išsamesnę informaciją apie lankytojų centrus galima rasti interneto svetainėje Saugoma.lt

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite