Nuo rugpjūčio 1 d. – galimybė be sankcijų įteisinti nelegalius vandens gręžinius

Gyventojai, turintys nelegaliai įrengtus vandens gręžinius, dar galės juos įregistruoti be jokių sankcijų. Pagal Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d. 

vanduoPirmasis žingsnis – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Jei iki sklypo ribos yra nutiesta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir gyventojas yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė privalo pritarti paraiškai. 

Svarbu: įteisinti galima tik tuos gręžinius, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d. 

Jei yra duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba jei sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai. 

Jei dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype jau buvo gauta neigiama išvada, paraiška taip pat nebus patvirtinta, o esamą gręžinį reikės likviduoti. 

Kaip įteisinti gręžinį?

Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Paraišką savivaldybei galite pateikti per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreiptis asmeniškai arba per atstovą (atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu).  

Kilus klausimų dėl paraiškos pateikimo ar pildymo, jus pakonsultuos savivaldybių darbuotojai.  

Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų.  

Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.  

Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis  per LGT el. paslaugų sistemą. Tokiu atveju nereikia pildyti 5 punkte nurodytos deklaracijos.  

Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba paštu. Jei renkatės vieną iš šių būdų, papildomai reikia pateikti užpildytą Žemės gelmių registre neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją.

Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti: savivaldybei pateiktos paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją; savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu); žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta; dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.  

Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.  

Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.   

Pagal Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d. Vis dėlto svarbu žinoti, kad, gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) būtina pateikti greičiau – per 6 mėnesius. 

Atkreipiame dėmesį 

Pradėjus įteisinimo procesą, paraiškų teikimo savivaldybei klausimais gyventojus konsultuoja atsakingi savivaldybių darbuotojai. 

Visus gręžinio registravimo dokumentus LGT reikia pateikti vienu metu.  

Jeigu jie siunčiami el. paštu, visi dokumentai turi būti prisegti viename laiške.   

Dokumentus reikia pateikti tik vienu būdu. 

Atidžiai pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas telefono numeris ir (ar) el. pašto adresas, kad prireikus LGT darbuotojai galėtų su jumis susisiekti. 

Lietuvos geologijos tarnybos inf. 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite