Nuo liepos įsigalioja muito mokestis mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių: ką svarbu žinoti? 

Nuo liepos įsigalioja muito mokestis mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių: ką svarbu žinoti?  

Nuo liepos 1 d. visoms mažos vertės siuntoms, užsakytoms tiesiogiai iš trečiųjų šalių, bus taikomas Europos Komisijos nustatytas 3 eurų muito mokestis.

Mažos vertės siuntomis laikomos siuntos, kurių vertė neviršija 150 eurų. Didesnės nei 150 eurų vertės siuntoms muitai buvo taikomi ir anksčiau – jų dydis priklauso nuo prekių rūšies.

Naujasis muito mokestis siekia 3 eurus už kiekvieną prekių kategoriją.

„Tai reiškia, kad jei užsisakysite trejas kelnes, muito mokestis bus 3 eurai. Tačiau jei užsisakysite kelnes, žoliapjovę ir sriubos samtį, muito mokestis sieks 9 eurus, nes šios prekės priklauso trims skirtingoms prekių kategorijoms“, – paaiškino „Omniva“ komercijos vadovas Svenas Kukemelkas.

Muito mokestis taikomas tik prekėms, įsigytoms tiesiogiai iš trečiųjų šalių. Jei internetinė parduotuvė registruota už Europos Sąjungos ribų, tačiau prekes siunčia iš ES esančio sandėlio arba per ES tarpininką, prekės jau būna įformintos muitinėje, todėl papildomo muito mokesčio mokėti nereikia.

Muito mokestis taip pat netaikomas dovanoms, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam.

Kurioms šalims taikomas naujasis muito mokestis?

Trečiosiomis šalimis laikomos visos valstybės, kurios nėra Europos Sąjungos narės. Todėl naujasis muito mokestis bus taikomas prekėms, užsakytoms iš tokių šalių kaip Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Šveicarija.

Kaip sumokėti muito mokestį?

Didžiosiose elektroninės prekybos platformose muito mokestis sumokamas jau pateikiant užsakymą. Internetinė parduotuvė ir „Omniva“ kliento vardu pasirūpina muitinės formalumais bei muito mokesčio sumokėjimu, todėl „Omniva“ klientams Lietuvoje nereikia atlikti jokių papildomų mokėjimų ar kitų veiksmų.

Ar muito mokestis bus nurodytas atskirai, ar įtrauktas į prekės kainą?

Pardavėjas arba internetinė parduotuvė gali pati nuspręsti, kaip pateikti šį mokestį. Jis gali būti nurodytas atskira eilute atsiskaitymo metu arba įtrauktas į bendrą prekės kainą.

Kas bus, jei prekę užsakiau iki liepos 1 d., tačiau siunta Lietuvą pasieks jau po liepos 1 d.?

Didžiųjų elektroninės prekybos platformų atveju muito mokestį sumoka pati platforma. Todėl, jei iki liepos 1 d. pateikiant užsakymą muito mokestis nebuvo priskaičiuotas, jo nereikės mokėti ir tuo atveju, jei siunta bus pristatyta po liepos 1 d.

Ar naujasis muito mokestis pailgins pristatymo terminus?

Ne. Kadangi muito mokestis sumokamas jau pateikiant užsakymą, o muitinės formalumus sutvarko internetinė parduotuvė bendradarbiaudama su „Omniva“, pristatymo terminai nesikeis.

Ar grąžinus prekę muito mokestis bus grąžintas?

Jeigu internetinė parduotuvė leidžia grąžinti prekes ir grąžina pinigus už prekę, muito mokestis vis tiek nebus grąžinamas.

Kaip apsisaugoti nuo sukčių?

Įsigaliojus naujajam muito mokesčiui, gali padaugėti sukčiavimo atvejų. Sukčiai gali prisistatyti Muitinės departamento ar siuntų pristatymo bendrovių vardu, siekdami išvilioti pinigus. Svarbu dėmesį atkreipti į tai:

  • Jei muito mokestį jau sumokėjote internetinės parduotuvės atsiskaitymo metu, Lietuvoje jo pakartotinai mokėti nereikia.
  • Jei gaunate pranešimą, kad siuntą reikia deklaruoti, eikite tiesiai į oficialią „Omniva“ savitarnos svetainę mano.omniva.lt , prisijunkite ir atlikite visus reikalingus veiksmus saugioje aplinkoje.
  • Nespauskite nuorodų, nukreipiančių į nepažįstamas interneto svetaines, ir neatlikite mokėjimų nepatikimose svetainėse.
  • „Omniva“ niekada neskambina telefonu prašydama deklaruoti siuntą ar sumokėti muito mokestį. Niekada neatskleiskite savo PIN kodų telefonu, net jei to prašo tariami bendrovės ar institucijų atstovai.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite