Gyvenamojoje zonoje, gyvenvietėje, žvyrkelyje, asfaltuotame kelyje, greitkelyje ir automagistralėje maksimalus leidžiamas greitis skiriasi. Be to, jis priklauso nuo metų laiko. Jei bet kuriame iš šių kelių yra greičio ribojimo ženklai, reikia vadovautis jais.

Nuo lapkričio 1 d. sumažėjo leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Lengvaisiais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, motociklais ir triračiais juose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu.

Tik nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. automagistralėse yra leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val., o greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu.

Keliuose su asfalto ar betono danga apskritus metus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne greičiau kaip 70 km/val.

Neturintiems vairavimo patirties

Tačiau neturintiems dvejų metų vairavimo patirties automobilių vairuotojams greičio riba kita. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus jie nuo lapkričio 1 dienos, bet kuriuo sezonu automagistralėse gali važiuoti iki 100 km/val. greičiu, greitkeliuose – 90 km/val., keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/val., o kituose keliuose, pvz., vieškeliais, – maksimaliu 70 km/val. greičiu (jei ženklai nenurodo kitaip).

Nors tai maksimalus leistinas greitis, tačiau vairuotojai, atsižvelgdami į kelio dangos būklę ir oro sąlygas, privalo rinktis saugų greitį, kuris visada būna mažesnis už maksimalų leistiną.

Nepamirškime, kad reikia laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas kiekvienam vairuotojui yra individualus, priklausantis nuo vairuotojo savijautos, įgūdžių, eismo sąlygų.

Saugus atstumas yra toks, koks būtų spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau, t. y. jei judama 50 km/val. greičiu, saugus atstumas yra 25 metrai.

Nepamirškime, kad greitkelyje arba automagistralėje dėl išvystyto greičio šis atstumas turėtų būti daug didesnis nei atstumas, kurį išlaikome važiuodami įprastais miesto ar ne miesto keliais. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, privalomas minimalus 55 metrų atstumas; važiuojant 120 km/val. greičiu, privalomas minimalus 60 metrų atstumas.

Daugelis vairuotojų klausia: kam reikalingas toks didelis paliekamas atstumas?

Atsakymas yra paprastas: važiuojant mažesniu atstumu už kitos transporto priemonės sumažėtų mūsų matymo laukas ir reakcijos laikas. Per mažas atstumas taip pat greičiau mus nuvargina, nes reikia labiau sutelkti dėmesį. Galiausiai, važiuodami per arti, iš priešais važiuojančio vairuotojo atimame galimybę stabdyti, jei priešais jį įvyktų kas nors pavojingo.

Nepamirškime, kad didesnio atstumo reikia laikytis ir tada, kai eismo sąlygos sudėtingesnės: lyja, šlapia, kelyje rūkas, sniegas ir pan. Važiuojant tokiomis sąlygomis ir stabdant automobilį, pailgėja stabdymo kelias. Vairuotojai turėtų prisiminti, jog lietingomis rudens dienomis ir naktimis taip pat kyla akvaplaningo keliamas pavojus, kai padangos nesugeba išstumti susikaupusio vandens pertekliaus, o dėl to yra prarandamas sukibimas su kelio danga.

Kokios gali būti per didelio greičio pasekmės?

Transporto priemonių, važiuojančių 90 km/val. greičiu, susidūrimo atveju, transporto priemonės vairuotojas ir keleiviai gali patirti smūgį, atitinkantį kritimą iš 10-o pastato aukšto.

Transporto priemonės, važiuojančios 50 km/val. greičiu, susidūrimo su žmogumi atveju maždaug 5 iš 10 pėsčiųjų liktų gyvi, o štai važiuojant 65 km/val. greičiu – tik 1 iš 10!

Parengta pagal policijos inf.