Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų. Greičiau įtraukti naujus vaistus į kompensavimo sistemą leidžia paspartėjęs naujų vaistinių preparatų vertinimas ir racionalesnis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų naudojimas.

„Kompensuojamųjų vaistų sąrašas yra nuolat pildomas, siekiant užtikrinti, kad Lietuvos gyventojams kuo greičiau taptų prieinami nauji ir papildomą terapinę naudą pacientų sveikatai sukuriantys vaistai. Sustiprinus sveikatos technologijų, susijusių su vaistiniais preparatais, vertinimo pajėgumus, pernai daugiau nei dukart išaugo pateiktų rekomendacijų dėl paraiškų įrašyti naujus vaistinius preparatus į kompensuojamųjų vaistų sąrašus skaičius. Pradėtas taikyti naujas vaistų kainodaros mechanizmas padeda racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas, o sutaupytus pinigus skirti naujiems vaistams kompensuoti arba plėsti pacientų ratą, kurie gali gauti kompensuojamuosius vaistus“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

2023 m. į kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašus buvo įrašyti 22 vaistiniai preparatai. Jie skirti depresijai, išsėtinei sklerozei, paveldimai angioedemai, krūties, plaučių, kepenų, kraujo vėžiui, reumatoidiniam artritui, atopiniam dermatitui, narkolepsijai, nevaisingumui ir spinalinei raumenų atrofijai gydyti.

Šiemet pacientams jau pradėta kompensuoti 19 naujų vaistinių preparatų, skirtų ankiloziniam spondilitui, širdies nepakankamumui, kiaušidžių, kiaušintakių ir pilvaplėvės, prostatos, plaučių, kraujo, krūties, galvos  ir kaklo vėžiui, lėtinėms fibrozinėms plaučių ir inkstų ligoms, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijai, lėtinio virusinio hepatito C infekcijai gydyti.

Taip pat Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių komisija 2024 m. birželio 6 d. posėdyje priėmė sprendimą dėl vaistų, įrašytų į Rezervinį vaistų sąrašą, perkėlimo į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą). Komisija nusprendė siūlyti ministrui nuo rugpjūčio 1 d. kompensuoti 4 vaistinius preparatus, skirtus cistinei fibrozei, ūmine mieloidinei leukemijai, prostatos vėžiui ir lokaliai progresavusiai arba metastazavusiai urotelio karcinomai gydyti. Vaistai pradės būti kompensuojami tik tada, kai pareiškėjai pasirašys su Valstybine ligonių kasa gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2022 m. įvertino 25 paraiškas įtraukti vaistinius preparatus į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Šiam procesui sutelkus didesnę vertintojų komandą, 2023 m. įvertintų paraiškų skaičius išaugo iki 65.

Kompensuojamuosius vaistus vartoja 1,24 mln. Lietuvos gyventojų, apie 40 proc. jų kompensuojama visa vaisto kaina – pirmiausiai pažeidžiamiausioms pacientų grupėms, kurioms tenka didelė finansinė našta įsigyjant kompensuojamuosius vaistus. Taip pat yra taikomas ir „paciento priemokų krepšelis“, kaip išlaidų vaistams mažinimo priemonė, kuri užtikrina, kad priemokų suma per metus vienam pacientui neviršytų trijų vidutinių metinių priemokų už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis. Šiemet ši suma siekia 48,33 eurus.

Įgyvendintos pacientų priemokų mažinimo priemonės yra veiksmingos – tai rodo mažėjančios pacientų išlaidos. 2017 m. vidutinė priemoka už kompensuojamąjį receptą siekė 5 eurus, o 2023 m. – 3,17 euro. Iš viso 2017 m. priemokoms pacientai skyrė 54,2 mln. eurų, o 2023 m. – 19,8 mln. eurų. Tai reiškia, kad per penkerius metus pacientai sutaupė 34 mln. eurų.

PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir MPP kompensuoti nuo 2018 m. iki 2023 m. išaugo beveik dvigubai: nuo 250 mln. eurų iki 491 mln. eurų. Šiemet PSDF biudžete vaistų ir MPP kompensavimui yra numatyta  509 mln. eurų.

SAM Komunikacijos skyrius