Niekada neužmirškime savo laisvės kainos

Jeigu šitaip reikėjo, Tėvyne,
Nušluostyt žaizdas mūsų kūnais,
Tavo vardo tamsa neištrynė –
Eik įkopti į Laisvės viršūnę…

 

Gražiai ir simboliškai Pagėgiuose minima skaudžioji ir didingoji Sausio 13-oji. Ketvirtus metus iš eilės kultūros centras kvietė pagėgiškius dalyvauti kraujo donorystės akcijoje. Džiugu, kad kasmet žmonės būna vis labiau sąmoningesni ir patriotiškesni. Kraujo davė ir Vilkyškių J. Bobrovskio bei Pagėgių A. Mackaus gimnazistai, ir vyresnio amžiaus pagėgiškiai. VšĮ Kraujo centro Klaipėdos filialo darbuotojai priėmė kraują iš 54 donorų.
Vakare miesto parką papuošė didžiulė trispalvė, atnešta jaunųjų šaulių (vad. A. Saročka). Patriotines ir senąsias karo dainas dainavo Pagėgių A. Mackaus gimnazijos jaunių choras (vad. Irena Ubartienė). Choro vadovė ir pati mena anuometinius įvykius, nes pati vyko į Vilnių, saugojo parlamento rūmus. Dainos kvietė pasinerti į garbingą praeitį ir ieškoti jėgų prasmingiems darbams.

Ingridos Jokšienės ir Astos Andrulienės nuotr.

Ingridos Jokšienės ir Astos Andrulienės nuotr.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, 1992 m. spalį apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, savo kalboje pabrėžė, kad šis apdovanojimas, nors ir garbingas, bet skaudus. „Ačiū Dievui, kad sausio trylikta buvo paskutinis įvykis ano meto įvykių grandinėje. Jį prisiminti liūdna, tačiau žuvusieji ir visi kovojusieji už laisvę dovanojo mums galimybę kurti savo gyvenimą ir juo džiaugtis“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas, dėkojo atminimo popietėje dalyvavusiems jauniems žmonėms ir pakvietė mokytis istorijos pamokų, būti pilietiškiems ir vertiems tos aukos.
Tegul niekada nebus užmiršti tautos didvyriai – Laisvės paukščiai, paaukoję savo gyvenimus – tai Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Marcinkevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

Danutė Bardauskienė
Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja
Ingrida Jokšienė
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite