Netrukus žinosite, kokios šalies medų perkate

medusJau netrukus medaus vartotojai tiksliai žinos, kokios šalies medus yra ant jų stalo – keičiamas Medaus techninis reglamentas, kuriuo koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos.  Taip pat keičiasi Vaisių sulčių ir panašių gaminių, Džemų ir panašių gaminių bei Dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonėms vartoti, reglamentai.

 

Medaus pardavėjai jau gali rengtis pokyčiams

Etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant kiekvienos jų procentinę dalį.

„To iki šiol nebuvo. Ženklinant pakakdavo nurodyti, kad medaus kilmės šalis – Europos Sąjungos narė arba ne. Įsigaliojus pakeitimams, vartotojai konkrečiai žinos, kokios šalies medų perka. Iki šiol nebūdavo nurodoma ir tai, kiek ir kokios šalies medaus yra produkte. Todėl pokyčiai bus palankūs pirkėjams, norintiems tiksliai žinoti, kokios kokybės medų įsigyja“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė.

Pakuotėse, kuriose yra mažiau nei 30 g medaus, šalių pavadinimai galės būti nurodyti naudojant dviejų raidžių kodą. Taip pat panaikinamas terminas „filtruotas medus“, jo savybės priskiriamos konditerinio medaus kategorijai.

„Siekiant apsaugoti vartotojų interesus, sumažinti medaus klastojimo atvejus ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą, pokyčiai turėtų įsigalioti nuo šių metų birželio 1 d. Kadangi projekto įsigaliojimo data numatyta ankstesnė, nei yra nustatyta Pusryčių direktyvoje, jis privalomai notifikuotas Europos Komisijai (EK). Priėmimo procedūros sustabdytos iki š. m. gegužės 14 d., kad EK ir valstybės narės galėtų pateikti pastabų ir pasiūlymų. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojimo data gali keistis priklausomai nuo gautų pastabų ir pasiūlymų šiam techniniam reglamentui“, – informuoja ŽŪM atstovė.

Kiti svarbūs pokyčiai

Žemės ūkio ministro Igno Hofmano įsakymais patvirtinti dar keli reglamentai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojų interesus, ūkio subjektams sudaryti galimybes gaminti platesnį produktų asortimentą bei taikyti naujus technologinius procesus.

Vaisių sulčių ir panašių gaminių techniniame reglamente įvestos 3 naujos produktų kategorijos: sumažintų cukrų kiekio vaisių sultys; sumažintų cukrų kiekio vaisių sultys iš koncentrato; sumažintų cukrų kiekio koncentruotos vaisių sultys.

Nustatytos šių produktų leidžiamos sudedamosios dalys, taip pat leidžiami apdorojimo būdai bei medžiagos. Numatyta galimybė ženklinant vartoti teiginį „vaisių sultyse yra tik natūralių cukrų“ bei nustatyta, kad „kokosų vanduo“ yra „kokosų sulčių“ sinonimas. Atsižvelgiant į tai, kad saulėgrąžų sėklų baltymai yra veiksminga sulčių skaidrinimo priemonė, jie įtraukti į leidžiamų apdorojimo medžiagų sąrašą.

Pakeitimais Džemų ir panašių gaminių techniniame reglamente siekiama mažinti cukraus kiekį didinant vaisių kiekį: džemams: 450 g vaisių/1 kg produkto (vietoj 350 g); aukščiausios rūšies džemams: 500 g vaisių/1 kg produkto (vietoj 450 g).

Taip pat leidžiama produkto pavadinimui „džemas“ naudoti terminą „marmeladas“, o terminas „citrusinių vaisių marmeladas“ vartojamas tik gaminiams iš citrusinių vaisių.

Keičiant Dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonėms vartoti, techninį reglamentą įteisinami direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno pakeitimai. Siekiant patenkinti kintančius vartotojų poreikius leidžiamas apdorojimas, kuriuo mažinamas laktozės kiekis šiuose pieno produktuose.

Šių trijų teisės aktų pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. birželio 14 d. Produktais, patiektais rinkai arba paženklintais anksčiau nei 2026 m. birželio 14 d., galima prekiauti tol, kol baigsis jų atsargos.

Visais pranešime minėtais techniniais reglamentais į nacionalinę teisę perkeliamos privalomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, dar vadinamos Pusryčių direktyva, nuostatos.

Pusryčių direktyva – tai neoficialus pavadinimas, naudojamas kalbant apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/112/EB, kuri reglamentuoja tam tikrus vaisių sulčių, uogienių, medaus ir kitų pusryčių produktų gamybos bei ženklinimo reikalavimus Europos Sąjungoje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai vėl suaktyvėjo – iš gyventojų išvilioja ir šešiaženkles sumas

Nepaisant kone kasdienių žinių apie internetinių ir telefoninių sukčių veiklą, apgavikų laimikiai auga. Vien paskutinėmis žiemos ir pirmomis pavasario dienomis iš žmonių net šešiskart išviliotos sumos, viršijusios 25 tūkst. eurų. Ekspertai ragina neprarasti budrumo ir telefonu neatskleisti jokių asmeninių duomenų. „Nei banko darbuotojai, nei policijos pareigūnai neprašo žmonių atskleisti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ar panašios jautrios asmeninės informacijos. Nekalbant jau apie atvejus, kai rusiškai kalbantys asmenys prisistato esantys „Google“ ar „Igničio“ darbuotojais. Vos išgirdę tokius ar panašius teiginius bei

Dantų protezavimas – procedūros eiga ir dažniausios baimės

Dantų protezavimas – tai prarastų arba pažeistų dantų atkūrimo procedūra, kuri leidžia atkurti ne tik estetiką, bet ir kramtymo funkciją. Šiuolaikinė odontologija siūlo įvairius protezavimo būdus – nuo išimamų protezų iki fiksuotų dantų ant implantų ar natūralių dantų. Nors ši procedūra daugeliui pacientų kelia nerimą – ji dažniausiai yra neskausminga ir suteikia ilgalaikį rezultatą. Konsultacija ir gydymo plano sudarymas Pirmasis etapas – išsami konsultacija su odontologu, kurios metu įvertinama burnos sveikata, atliekami rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai. Gydytojas nustato, ar

Kas yra poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir kada jis reikalingas?

Poveikio duomenų apsaugai vertinimas (PDAV) yra sisteminis procesas, kurio metu organizacija įvertina – kaip tam tikri duomenų tvarkymo veiksmai gali paveikti asmens duomenų saugumą ir privatumą. Šis vertinimas leidžia identifikuoti galimas rizikas, įvertinti jų poveikį bei parengti tinkamas priemones joms sumažinti. Poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri padeda užtikrinti, kad organizacija laikosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Kada poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas? BDAR 35 straipsnis numato, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas,

Plastmasinių bakų panaudojimo galimybės stebina savo įvairove

Plastikinis bakas gali kainuoti vos kelis eurus, tačiau net ir patys maloniai nustebsite, kaip įvairiai bei naudingai gali būti panaudojamas šis gaminys. Galite panaudoti namų ūkyje Štai, kaip įvairiai plastmasinį baką galite panaudoti namų ūkyje: Laikykite įvairius daiktus, pvz., žaislus, sporto inventorių, sodo įrankius ar valymo priemones; Bakelis gali tapti patogiu konteineriu daiktams, kuriuos reikia nešioti iš vienos vietos į kitą; Naudokite plastmasinius bakus daiktams, kuriuos reikia laikyti lauke, apsaugoti nuo lietaus ir dulkių; Suskirstykite smulkius daiktu – varžtus, vinis,

Taip pat skaitykite