Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei.

Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras

Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą, bet ir turi įtakos avaringumui, kuris, įvairiais skaičiavimais, pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo visuomet išauga. Paaiškinimas tam – laiko pasukimas turi neigiamo poveikio miego kokybei, vairuotojai būna prasčiau pailsėję, tai mažina atidumą ir budrumą kelyje, todėl padidėja eismo įvykių tikimybė.

Gyvūnai laikrodžio rodyklių nesukinėja

Kitas ne mažiau svarbus veiksnys – gamta ir laukiniai gyvūnai, kurie gyvena savo biologiniu ritmu ir laikrodžio rodyklių nesukinėja. Niekam ne paslaptis, kad automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimai kelyje yra įprastas, masinis reiškinys. Tačiau susidūrimų suaktyvėjimas koreliuoja su šviesaus paros meto perėjimu į nakties metą.

Vašingtono universiteto mokslininkai 1994 m.-2021 m. laikotarpiu daugiau nei 20-yje JAV valstijų atliko automobilių ir stambių laukinių gyvūnų susidūrimo duomenų tyrimą, kuris atskleidė, kad šių įvykių tikimybė pirmas dvi valandas po saulėlydžio yra 14 kartų didesnė nei 2 valandos prieš jį. Tam įtakos turi ir gyvūnų elgsenos ypatumai, ir faktas, kad tamsiuoju paros metu laiku pastebėti gyvūną ant kelio vairuotojui yra nepalyginti sudėtingiau.

Mokslininkai daro išvadą, kad jei visus metus būtų taikomas vasaros laikas, JAV būtų išvengta maždaug 36-37 tūkst. tokių susidūrimų, o visus metus taikant žiemos laiką − tokių susidūrimų kasmet padidėtų 73-74 tūkst. Taigi skirtumas tarp žiemos ir vasaros laiko yra daugiau nei 100 tūkst. potencialių autoįvykių, kurių nuostolio vertė, skaičiuojama, siektų apie 3,5 mlrd. dolerių.

Naktį rizikingiau

Dar iškalbingesnė žmonių žūčių ir sužalojimų statistika − pasirinkus nuolatinį žiemos laiką, susidūrimuose su laukiniais gyvūnais žuvusiųjų skaičius išaugtų 100 žmonių, o apie 6 tūkst. būtų sužaloti. Susidūrimų su laukiniais stambiais gyvūnais, kai žūsta žmonės, skaičius nakties metu yra 3 kartus didesnis nei dieną, o pėsčiųjų sužalojimo ar mirties rizika padidėja iki 7 kartų.

Tyrimą atlikusių Vašingtono universiteto mokslininkų teigimu, vasaros laiko taikymas JAV padėtų išvengti apie 300-400 pėsčiųjų mirčių, tuo tarpu pasirinkus tik žiemos laiką − papildomai žūtų apie 600 žmonių, taigi skirtumas apie 1000 žmonių gyvybių per vienerius metus.

Šie skaičiai turėtų būti svarus papildomas argumentas diskusijose dėl sezoninio laiko atšaukimo – gyvendama savo biologiniu ritmu, gamta laiko nesukinėja, ir kartu su poilsio stokojančiais vairuotojais tai smarkiai didina riziką nukentėti arba žūti kelyje susidūrus su laukiniu gyvūnu.

„Lietuvos draudimo“ inf.

2 komentarai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šyšos valymo darbai greitai bus baigti 

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), bendradarbiaudama su Šilutės rajono savivaldybe, netrukus užbaigs Šyšos vandens kelio atkarpos tarp įplaukimo į Šilutės uostą ir Šilutės slipo valymo darbus. Pagerės pramoginės laivybos sąlygos. „Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su Šilutės rajono savivaldybe, kuriant palankesnes sąlygas vidaus vandens kelių plėtrai regione“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Pašalintas gruntas pilamas į UAB „Kintai” žemės sklype savivaldybės ir šios bendrovės įrengtą sėsdintuvą. Darbai, kaip ir pirmame Šyšos valymo etape, atliekami su žemsiurbe „Nemunaitis“. Aoie

„Meridianas“ pakels bures į vasarą ir taps šventinio koncerto scena

Gegužės 16-18 d. Klaipėda skelbia vasaros sezono atidarymą ir tą savaitgalį uostamiesčio Savivaldybės iniciatyva rengia įspūdingą renginių maratoną „Keliame bures į vasarą 2025“. Startą šiam maratonui duos tradicinė Klaipėdos miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ burių pakėlimo ceremonija, kuri vyks gegužės 16 d., penktadienį, 19 val.  Šventės atidarymas  Tradicija kasmet išskleisti „Meridiano“ bures gyvuoja nuo 2014 metų, kai šis istorinis burlaivis buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas ir vėl atvertas visuomenei. „Smagu, kad daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų pradėta iniciatyva išaugo ir tapo

Lietuvos piliakalnius matys visas pasaulis: nauji pašto ženklai įamžina archeologinį paveldą

Lietuvos paštas išleido menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus  „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“. Ant pastarųjų pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – po 15 tūkst. vnt.  Pašto ženklų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama kasmet nuo 1993 m. Kiekvienais metais pašto ženklų serijos temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“. „Piliakalnių pažinimas ir tyrimai Lietuvoje vyksta nuo XIX a. antros pusės ir per tą laiką apie juos sukaupta daug ir įvairios medžiagos. Paskutiniu

Kodėl mums svarbi Baltijos jūra?

Ar kada susimąstei, ką tau reiškia jūra? Ir ne tik jūra… Mums visiems svarbus pasaulinis vandenynas, į kurį įeina ir Baltijos jūra. Štai keli faktai, kodėl būtina saugoti jūras ir vandenynus! Pasaulinis vandenynas Gamina daugiau nei 50 proc. deguonies, kuriuo kvėpuojame. Kiekvienais metais sugeria apie 30 proc. išmetamo CO₂. Reguliuoja klimatą ir kritulių kiekį. Yra namai daugiau nei 90 proc. visų laisvėje gyvenančių rūšių. Net 3 milijardams žmonių jūros gėrybės – pagrindinis baltymų šaltinis. Apie 80 proc. vandenynų vis dar

Taip pat skaitykite