Neteisėtai perėjo valstybės sieną dėl… įspūdingos asmenukės

per valstybės sienąSavaitgalį pasieniečiai Šakių rajone nubaudė vyrą, kuris valstybės sieną kirto eidamas Šešupės ledu. Vėliau  teisinosi norėjęs pasidaryti efektingą asmenukę. Pasieniečiai primena, kad tokie neteisėti perėjimai kelia realų pavojų ir dėl ledo nestabilumo, ir dėl geopolitinės situacijos.

 

Šeštadienio rytą valstybės sienos su Rusija atkarpą saugantys VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šilgalių pasienio užkardos pareigūnai ties Panovių kaimu (Šakių r.) užfiksavo pažeidimą. Per vaizdo stebėjimo sistemą buvo matyti, kaip eidamas Šešupės ledu vyras kirto valstybės sieną ir grįžo atgal.

Sulaikytas pažeidėjas, 44-erių Radviliškio rajono gyventojas, teisinosi norėjęs pasidaryti įspūdingą asmenukę.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo dėl neatsargumo Šilgalių pasienio užkardoje buvo pradėta administracinė teisena. Už tokį pažeidimą įstatyme numatyta 70-140 eurų bauda. Atsižvelgdami, kad radviliškietis pažeidimą padarė pirmąkart, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, pasieniečiai jam skyrė 35 eurų baudą.

Pasak pasieniečių, panašių sienos pažeidimo atvejų daugėja žiemą, kai upes ir ežerus sukausto ledas, o žmonės iš smalsumo ar dėl nuotraukos neteisėtai kerta valstybės sieną. Panašių incidentų nutinka ir su poledinės žūklės mėgėjais, kurie nepastebi tikrosios sienos linijos.

Tokie veiksmai kelia realų pavojų, nes geopolitiniu požiūriu ši teritorija yra jautri, o asmenys, patekę į Rusijos Kaliningrado sritį, gali sulaukti rimtų padarinių. Jų grąžinimas į Lietuvą gali užtrukti neapibrėžtą laiką.

Pasieniečiai primena, kad valstybės sienos linija vandens telkiniuose yra nustatyta pagal jų vidurio liniją, kurios kirtimas laikomas pažeidimu, net jeigu ir nebuvo išlipta į Rusijos krantą.

Parengė VSAT Pagėgių pasienio rinktinės viešųjų ryšių specialistė Greta Varkalienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite