Nepasitikėjimo pareiškimai skraido lyg žaisliniai lėktuvėliai
Jau reikėtų kalbėti apie tai, kada ir kaip pradės savo veiklą naujos sudėties Savivaldybės taryba, tačiau dėl Šilutėje paskelbtų pakartotinių rinkimų dabartinė Savivaldybės taryba lieka dirbti iki liepos vidurio. Ir ta proga, kad dar neišsivaikščiojo ir, matyt, iš neturėjimo ką veikti, ar tiesiog norėdami pavasariškai pašėlioti, nutarė „pasimėtyti“ nepasitikėjimo pareiškimais…
Šiandien, balandžio 9 d., turėjo vykti neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo vienas klausimas „Dėl Algirdo Gečo atleidimo iš Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“. Kaip jau įprasta, jokios papildomos medžiagos prie sprendimo projekto internete nebuvo skelbiama. Nei ką jis blogo padarė, nei kokių nors motyvų nepateikta.
Bet – kaip jau tampa tradicija – posėdis atšauktas…
Verta prisiminti, kad kovo 25 d. Savivaldybės taryboje buvo gauti nepasitikėjimo pareiškimai ir pridėti du Tarybos sprendimų projektai dėl Administracijos direktoriaus Sigito Šepučio ir jo pavaduotojos Inesos Murauskienės atleidimo iš pareigų. Čia priežastis lyg ir aiški, nes Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas kovo 21 d. rinkimų rezultatų anuliavimą Šilutėje, daug prikaištų turėjo Šilutės apygardos rinkimų komisijai. Šios komisijos pirmininką Arvydą Gorodecką delegavo socialdemokratai, taigi, bandyta pasakyti, kad socialdemokratų Šilutės skyriaus pirmininkas S. Šeputis atsakingas už savo partietį.
Tačiau ar nenori kaltės prisiimti Apygardos rinkimų komisijoje dirbę visų kitų partijų atstovai?
Ar ne jie dalijosi ir naudojo lipdukus bei kitus dokumentus, nesilaikydami elementarios tvarkos?
Gaila, bet kitos partijos vietoje savo deleguotų atstovų veiklos vertinimo tiesiog „paleido lėktuvėlį“ – pareiškė nepasitikėjimą administracijos vadovais.
Tie pareiškimai sukėlė pasimetimą, net Savivaldybės tarybos posėdį iš kovo 26 d. nukėlė į balandžio 9 d., nors to visai ir nereikėjo. Mat Vietos savivaldos įstatymas (20 straipsnio 2 dalies 4 punktas) sako, kad tiktai meras gali teikti Savivaldybės tarybai Administracijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo kandidatūras, taip pat tik meras gali siūlyti atleisti juos iš pareigų. Tarybos nariai gali teikti įvairių siūlymų, tačiau galutinį sprendimą – siūlyti ar nesiūlyti atleisti Administracijos direktorių – turi priimti meras. Todėl ir minėtieji du sprendimo projektai iš viso neturėjo būti užregistruoti, nes jie pateikti be mero potvarkio, o tai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui.
Įdomiausia, kad šį nelabai apgalvotą ir teisiškai netikslų pareiškimą dėl S. Šepučio ir I. Murauskienės atleidimo pasirašė ir Tarybos narys Arvydas Jakas, todėl daugumos pasitikėjimo neteko ir A. Jako bendrapartietis mero pavaduotojas A. Gečas. „Lėktuvėlis“ dėl kolektyvinės partiečių atsakomybės – kaip dažnai ir nutinka su mėgėjiškais popieriniais – apsisuko.
Nors viešoje erdvėje pateikiamas Tarybos sprendimo projektas dėl A. Gečo atleidimo taip pat su dviprasmybėmis (pavyzdžiui, kodėl pagal mero potvarkį projektą rengia socialdemokratai?), tačiau esmė ne tai.
Pagal Tarybos veiklos reglamentą nepasitikėjimo meru arba mero pavaduotoju parašai negali būti atšaukti (Reglamento 88-91 punktai). Vadinasi, per 20 dienų Taryba vis tiek turėtų svarstyti pasitikėjimo arba nepasitikėjimo A. Geču klausimą. Bet ar svarstys? Gal vėl sugalvos „atidėti“ ar pamirš?..
Taigi, šiuo metu yra užregistruoti net trys Tarybos sprendimo projektai, kuriuose siūloma atleisti iš pareigų tris skirtingoms partijoms priklausančius politinio pasitikėjimo pareigas einančius Savivaldybės vadovus. Kažkas labai suinteresuotas, kad būtų kuo daugiau „popierinių lėktuvėlių“, kurie vieną kartą paleisti toli neskrido, bet gali būti vėl pakelti nuo žemės.
Klausimas – o ką iš esmės pakeistų tas politinių postų perskirstymas, kai dirbti (ar žaisti?) liko trys mėnesiai?
Jeigu bandysime suprasti, kodėl nepasitikėjimo pareiškimai yra paleidžiami lyg mokykliniai popieriniai lėktuvėliai, nesusimąstant nei apie teisinę jų galią, nei apie naudą gyventojams, tai galėtume įtarti, kad dabartiniai politikai yra politiniai savižudžiai, kad artėjant rinkimams elgiasi taip neatsakingai. Tačiau panašu, kad šis keistas būdas pasirodyti prieš rinkimus atspindi kitą tiesą: elgiamės kaip mums patinka. Tai sujaukia gyventojų mintis, didina nepasitikėjimą, menkina norą dalyvauti rinkimuose. Ir tam pritaria visos partijos, palaikančios vieną ar kitą „lėktuvėlio išmetimą“. Nes kai gyventojų aktyvumas mažas – tai laimėti rinkimus užtenka ir mažos ištikimiausių arba neišrankiausių rinkėjų auditorijos.
Yra vienas būdas, kaip pavasario išdaigų pasiilgusius Tarybos narius priversti galvoti ne apie save, o apie darbą visuomenei. Įvesti tiesioginį valdymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis sako, kad Savivaldybės tarybos nariai yra renkami ketverių metų laikotarpiui. Tai reikėtų balandžio 15 d., kai baigiasi dabartinių Tarybos narių kadencija, juos ir paleisti. Tegus eina žaisti į žaidimų aukšteles, nes Tarybos nario darbo, naudingo visuomenei, dirbti nebenori.
Tačiau gal mums, rinkėjams, tokie „lėktuvėlių mėtytojai“ patinka?
Jonas Jaunius