Nemuno žirgyno filiale vertino Lietuvos sunkiųjų eržilus

UAB Lietuvos žirgyno Nemuno filiale penktadienį vyko Lietuvos sunkiųjų arklių eržilų licencijavimas. Komisijos nariai vertino 9 šios veislės eržilus: 4 arklius pristatė Nemuno žirgyno filialas ir 5 privatūs savininkai.

Vytauto Ališkevičiaus eržilas Lyderis gavo geriausią įvertinimą tarp privačių augintojų arklių.

 

Išbrokuotų nebuvo
Apžiūrėjus arklius komisija juos matavo, vertino jų eksterjerą, spalvą, kojų sandarą, stovėseną, stebėjo vedamų arklių žingsnius, bėgimą risčia. Geriausiai buvo įvertintas Nemuno žirgyno eržilas Frostas, surinkęs net 89,3 balo. Antras pagal surinktus balus liko Stonišiuose Lietuvos sunkiuosius arklius auginančio Vytauto Ališkevičiaus eržilas Lyderis – 84,8 balo, trečias – Nemuno žirgyno eržilas Žėtonas (84,3 balo). Iš 9 vertintų arklių nė vieno neišbrokuota.
Licencijavimas yra privalomas Lietuvos sunkiųjų veislės arkliams, sulaukusiems trejų metų. Tik reikiamą balų kiekį surinkę arkliai gali būti naudojami kergimui. Teoriškai maksimaliai žirgas ar arklys gali būti įvertintas iki 100 balų. Toks vertinimas taikomas vyresniems žirgams, mat rezultatu i turi įtakos ir jų palikuonių vertinimai.
Pirmos klasės eržilais yra laikomi surinkę 60-80 balų, jie naudojami veislei. Antros klasės eržilai, nesurinkę 60 balų išbrokuojami. Lietuvos sunkieji yra nacionalinė arklių veislė. Šie arkliai yra ištvermingi, turi gerai išvystytus raumenis, yra judrūs, gero charakterio, vislūs ir ilgaamžiai. Šiuo metu kritiškai sumažėjo eržilų linijų, prastėja veislinės ir darbinės savybės. Lietuvos sunkiųjų arklių veislinius reproduktorius laiko privatūs augintojai ir Nemuno žirgynas.
Turi 26 arklius
„Kalbant apie Lietuvos sunkiuosius arklius, Nemuno žirgyno filialas visadada būdavo pirmaujantis tarp šios veislės augintojų. Džiugu, kad šiuo metu jie plečia sunkiųjų arklių bandą. Ne kartą teko vertinti šio filialo augintinius, tad galiu pasakyti, kad arkliai tikrai tvarkingai užauginti ir gerai prižiūrėti. Kalbant apie privačius Lietuvos sunkiųjų arklių augintojus reikėtų atkreipti dėmesį į V. Ališkevičių, kuris pasišventęs šiai veislei ir ją populiarina. Jis aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje, dažnai pasirodo arimo varžybose“, – sakė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos vadovas Vigantas Indrašius.
Balandžio 26 d. Lazdijų hipodrome vykusioje „Pirmosios vagos“ šventėje, arimo varžybose V. Ališkevičius dalyvavo su dviem jaunais eržilais. Anot jo, šiemet geram rezultatui pakenkė per garsi muzika ir žiūrovų šurmulys, blaškę arklius. Jam pavyko užimti tik penktąją vietą.
Pernai sekėsi geriau – artojų varžybose pelnyta antroji vieta.
„Per visą laiką, kiek auginu Lietuvos sunkiuosius, esu užauginęs tik 5 elitinius eržilus. Tai padaryti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Aukščiausią įvertinimą gali gauti tik idealiaiveislės reikalavimus atitinkantis arklys. Deja, visi nebūna tobuli“, – sakė V. Ališkevičius.
Stoniškietis pridūrė, kad šios veislės arkliai yra ramaus būdo, jie išvesti žemės ūkio darbams ir tinka turizmui. Lietuvos sunkiuosius veisti jis pradėjo dar Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais, kai tėvas paliko kumelę, kuri susilaukė palikuonių, kurie buvo ir toliau veisiami.
Atrinkdamas kergimui tinkamus eržilus, V. Ališkevičius pamažu didino augintinių skaičių ir šiandien gali pasigirti nemaža, net 26 veislinių Lietuvos sunkiųjų arklių banda. Nuo mažens įvairius žemės darbus su arkliais dirbęs V. Ališkevičius dabar juos augina tik savo malonumui. Kone kiekvieną dieną jis užsuka į ganyklą apžiūrėti savo augintinių.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite