Nemuno deltos regioninio parko direkcija ruošiasi įkurtuvėms

Rusnėje netrukus pradės veikti NDRP naujasis lankytojų centras.

Įpusėjus rugpjūčiui, numatomas viešas naujo Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) lankytojų centro atidarymas Rusnėje, Kuršmarių g. 13. Naujojo centro pastatai iškilo plyname lauke. Iš Šilutės ten persikels dirbti ir NDRP direkcija. Liepos 29 d. lankytojų centro kompleksą priėmė Valstybinė komisija.

„Suskubome į Europos Sąjungos 2007-2013 m. paramos etapo paskutinio traukinio paskutinį vagoną. Tuos 2,5 milijono tuomet dar litų, gavome paskutinę akimirką“, – džiaugiasi NDRP direktorius Vaidas Pavilonis, rodydamas naujo apie 700 kv. metrų ploto lankytojų centro patalpas. Direktorius gerai atsiliepia apie generalinio rangovo UAB „Žibai“ ir darbus vykdžiusios UAB „Statybų valdymo sprendimai“ veiklą. Anot jo, įgyvendinant projektą teko daryti pakeitimų, rangovai geranoriškai atsižvelgė į užsakovų pasiūlytus pokyčius.

NDRP direktorių Vaidą Pavilonį moderni patalpų šildymo ir oro kondicionavimo įranga džiugina savo galimybėmis ir gąsdina galimais dideliais išlaikymo kaštais.

Beje, dar neveikianti įstaiga Rusnėje jau turi neoficialų pavadinimą. Kažkoks šmaikštuolis dėl statinių panašumo, naująjį lankytojų centrą praminė „Bernelių užeiga“…
Didžiausias V. Pavilonio pasididžiavimas, o kartu galvos skausmas – moderniausia patalpų šildymo ir vėdinimo sistema. Galinga ekologiška įranga visose patalpose palaikys malonią temperatūrą ir per karščius, ir per šalčius. Tačiau išlaikyti šią įrangą ir parūpinti žiemai medienos granulių kainuoja nepigiai. Direktorius rengiasi kreiptis į savo vadovybę, kad Šilutėje atsilaisvinusios NDRP direkcijos patalpos būtų ne gražintos į Turto fondą, o išnuomotos. Tai leistų sumažinti naujųjų patalpų Rusnėje išlaikymo išlaidas.
NDRP direkcijoje dirba 7 žmonės, po įkurtuvių darbuotojų skaičius nesikeis, nors, pasak V. Pavilonio, labai reikėtų administratoriaus, kuris nuolat dirbtų su lankytojais. Dabar tai pasikeisdami darys esami darbuotojai, kurių darbo sąlygos, lyginant su turėtomis Šilutėje, labai pagerėjo. Kartu su kondicionavimo sistema atsirado virtuvėle, dušai, kad iš parko sugrįžę darbuotojai galėtų išsimaudyti. Jeigu atsitiktų taip, kad potvynio metu nebūtų galimybių sugrįžti namo, vienoje patalpoje pastatytos dvi lovos, čia žmonės galės ir pernakvoti.
Lankytojų laukia moderni 40 vietų konferencijų salė, kompiuteris, nemokamas bevielis interneto ryšys, informacijos teikimo paslauga, sudarytos tinkamos sąlygos neįgaliesiems. Jiems įrengti specialūs tualetai, liftas. Stengiantis sudominti lankytojus, aktyviai bendradarbiaujama su bendruomenėmis, asociacijomis, turizmo centrais, verslininkais. Kol kas neaišku, kas bus ekspozicijų salėje. Lankytojų centro įkurtuvių metu čia veiks fotografijų paroda, o vėliau gali persikelti gamtos kolekcija iš Šilutės muziejaus. Apie tokią galimybę jau seniai tartasi su Šilutės muziejaus direktore Roza Šikšniene, nes muziejus stokoja patalpų eksponatams laikyti.
Kita vertus, jeigu pavyks greitai gauti lėšų iš naujo ES struktūrinių fondų paramos etapo, čia bus įrengta modernesnė ekspozicija.
Kalbėdamas apie 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijas, V. Pavilonis sakė turintis nemenkų planų. Vienas iš jų susijęs su Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centru Pakalnės kaime, kurį vietiniai labiau žino „Brazausko vilos“ pavadinimu. Ten rengiamasi rengti savaitines jaunųjų gamtininkų stovyklas. Jau įsigyta dviračių, mikroskopų, kitokios įrangos, tačiau reikia renovuoti ir pastatą. Pasak NDRP direktoriaus, numatoma, kad vasarą tėvai iš ryto atveš savo vaikus, o vakare vėl pasiims. Dienos metu su jais dirbs NDRP direkcijos specialistai.
„Iš patirties matome, kad suaugusieji saugo gamtą labiau baimindamiesi baudų, negu sąmoningai. O jaunąją kartą, kad rūpintųsi gamta reikia pradėti auklėti jau dabar. Nors ir dabar padėtis šioje srityje pamažu gerėja“, – kalbėjo V. Pavilonis. Su „Brazausko vilos“ projektais Pakalnės kaime, susijusi ir Pakalnės upės žiočių gilinimo problema. Jas išgilinus laivai galės įplaukti ne tik į naująjį uostelį Pakalnėje, bet ir priplaukti prie būsimos gamtininkų stovyklos.
Anot NDRP direktoriaus, Aplinkos ministerijoje apie tai ne kartą kalbėta, tad tikimasi, kad farvateris laivams plaukioti bus išgilintas. Naujojo paramos etapo lėšomis numatoma rekonstruoti Žalgirio ir Pakalnės pažintinius takus, o Aukštumalos pažintinis takas bus renovuotas jau šį rudenį. Jis pailgės kilometru, kad lankytojai galėtų grožėtis ežeriukais, kurių čia esama per 300. Rekonstruojant Aukštumalos pažintinį taką, lėšų pridėjo Šilutės durpynas, skyręs tam 10 tūkstančių eurų. Šiuo metu vyksta darbų pirkimo konkursas.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • germa

    galejo ir nestatyti zmonems pasoneje. ir dar ivaziavima uzgrobe.
    as tai eiciau i teisma. nu papasakosiu vokieciams – nevaziuos

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

Taip pat skaitykite