Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet vasarį papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose.

„Tai iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, atspindinčios kultūros paveldo vaidmenį stiprinant kartų ir bendruomenės ryšius, tradicijų tęstinumą ir svarbą dabarties visuomenėje“, – teigiama Lietuvos nacionalinio kultūros centro išplatintame pranešime.

Į registrą įtrauktos daugiau kaip šimtmetį Kretingos rajone Grūšlaukės kaimo gyventojų švenčiamos Užgavėnės – persirengėlių būrys ir muzikantai kaime organizuoja beveik dešimt valandų trunkančias triukšmingas vaikštynes.

Grūšlaukiškiams tai viena svarbiausių metų švenčių, į kurią aktyviai įsitraukia visa bendruomenė, nepriklausomai nuo istorinių, politinių ar gamtinių sąlygų. Šventė pasižymi tradicijos perdavimu šeimose – dalyvaujantieji vaikštynėse dažniausiai perima kaukę ir tą patį personažą, kurį anksčiau kūrė tėvai, seneliai.

Kultūros vertybe paskelbta ir ilgametė savito muzikavimo tradicija – kankliavimas. Anot Nacionalinio kultūros centro, Lietuvos etnografiniuose regionuose tebėra paplitę skirtingi kanklių pavidalai: aukštaitiškos penkiastygės, daugiastygės, žemaitiško, suvalkietiško tipo kanklės, Mažosios Lietuvos kanklės-arfa, psalteriumas, taip pat skirtingi grojimo būdai, savitas repertuaras.

Nors kiaušinių marginimas vašku paplitęs visoje Lietuvoje, į registrą įtrauktas Alytus kaip šios tradicijos puoselėjimo židinys. Šio krašto margintojų rašytiniai kiaušiniai pasižymi technologijų, spalvų ir raštų įvairove. Margučių marginimas tradiciją saugančiose šeimose šiame krašte yra tapęs ne tik pavasario švenčių apeigų dalimi, bet ir margintojų meninės saviraiškos forma bei amatu.

Žvejyba Kuršių mariose į sąvadą įtraukta kaip neatskiriama Mažosios Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kuri formavo ir tebeformuoja vietos žmonių gyvenimo būdą, charakterio savybes.

Šiandien Kuršių mariose galima tik spendžiamoji žvejyba, gaudomi starkiai, ešeriai, karšiai, unguriai, vėgėlės, karosai, stintos, plekšnės. Žvejų bendruomenėje dar gyvas vandens dalybų paprotys, orų spėjimai, saugomos ir perduodamos žinios apie žūklės tradicijas, įgūdžiai, kaip gaudyti žuvį, ją paruošti ir realizuoti.

„Susibūrę į asociacijas pavieniai žvejai ir jų įmonės vysto vietos verslą, prisideda prie kultūrinio turizmo plėtojimo ir rekreacijos“, – teigiama pranešime.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai oficialiai bus pristatyti kovo 19 dieną šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau įrašyta 70 kultūros paveldo reiškinių, kurių gyvavimą tęsia juos puoselėjančios bendruomenės.

Į jį įtraukiant unikalias tradicijas ir reiškinius, siekiama ne tik užtikrinti daugialypį paveldo išsaugojimą, bet ir skleisti žinią apie savitas kultūros tradicijas ir jų išsaugojimo veiklas bei patirtį. Sąvadą tvarko Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Nacionalinio kultūros centro inf.