Neliks žodžio „Kalėdos“?
Gruodžio 1-osios vakarą per TV žinių laidą glaustai paskelbus, kad Europos Komisija siūlo atsisakyti žodžio „Kalėdos“ ir jį pakeisti „šventiniu laikotarpiu“, Lietuvoje daug kam tai nuskambėjo daugiau negu keistai. Pasirodo, į tai gerokai anksčiau sureagavo Vatikanas, su tokiu pat neigiamu požiūriu viešai kalbėjo ir Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkai.
Skelbiama, kad tai Europos Komisijos komisarės Helenos Dalli iniciatyva kilusi rekomendacija. Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Milda Ališauskienė aiškina, kad rekomendacijomis nesiekiama ko nors panaikinti, o norima įtraukti skirtingų tikėjimų žmones ir rasti bendrumų.
Portalas LRT.lt primena, kad laikraštis „La Repubblica“ pranešė, jog Europos Komisija (EK) parengė rekomendacijas vidaus naudojimui, kurių tikslas buvo skatinti nediskriminuojančią komunikaciją, riboti tiesioginių nuorodų į lytį, tautinę priklausomybę, rasę ir religiją vartojimą.
Viena rekomendacijų – Europos institucijų darbuotojams Kalėdų šventes vadinti „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“.
„Tai buvo rekomendacija, kurios tikslas – atskleisti Europos kultūros įvairovę. Ji nebuvo privaloma. Galiausiai dokumentas buvo atšauktas, jis bus tobulinamas“, – pranešė antradienį oficialus EK komisijos atstovas Ericas Mameris.
Į tokius siūlymus sureagavo ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas. Portalas „Vatican News“ skelbė, jog P. Parolinas pastangas užkirsti kelią diskriminacijai laiko teisingomis, tačiau tokios rekomendacijos „nėra tinkamas būdas šiam tikslui pasiekti. Nes galiausiai šitaip galima sužlugdyti, sunaikinti žmogų“. Kaip pažymėjo P. Parolinas, „Europa už savo gyvavimą ir savo tapatybę yra dėkinga daugeliui indėlių“.
„Mes, žinoma, negalime pamiršti, kad vienas svarbiausių indėlių, jeigu ne pats svarbiausias, buvo pati krikščionybė. Todėl naikinti skirtumus ir naikinti savo šaknis reiškia naikinti asmenybę“, – pabrėžė Šventojo Sosto valstybės sekretorius.
Trečiadienį europarlamentarė Rasa Juknevičienė patikslino, kad vidinio naudojimo rekomendaciją savo tarnybos darbuotojams išplatino socialdemokratų deleguota komisarė iš Maltos, atsakinga už lygias galimybes. Rekomendacija buvo atšaukta. Esą niekas negali nurodinėti valstybėms narėms tokiais klausimais.
Kaip portalui LRT.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, socialinių mokslų daktarė Milda Ališauskienė, šiomis rekomendacijomis siekiama ieškoti bendrumo per šventes, o ne pabrėžti švenčių turinį, tai – įtraukios visuomenės idėja, kad žmonės savo bendrumą atrastų šventėse.
„Europos Komisija vis dėlto galvoja apie valstybių narių situaciją, apie mūsų kultūrinę aplinką, esančią Europoje, apie tai, kad šiuo laikotarpiu šventes švenčia ne tik krikščionys, bet taip pat judėjai, vėliau saulėgrįžos šventę švenčia įvairios ikikrikščioniškos religinės tradicijos. Nors Europoje dominuoja krikščionybė, bet kultūrinio paveldo dalimi taip pat yra judaizmas, islamas, minėtos ikikrikščioniškos tradicijos. Kalbėti apie tai, kad visi švęs Kalėdas, neatspindėtų Europos Sąjungos įtraukios visuomenės politikos“, – teigia M. Ališauskienė.
Pasak sociologės, suprantamas ir religinių bendruomenių rūpestis ar pasipiktinimas. Religinės bendruomenės ir jų vadovai atstovauja savo bendruomenėms, o rekomendacijas teikusi eurokomisarė pabandė pažiūrėti plačiau ir įvertinti ES multikultūrinį kontekstą, pamatyti, kad šventės yra įvairios.
M. Ališauskienė taip pat akcentuoja, kad tokios gairės nėra įstatymas – tai yra tik pasiūlymas: „Naudoti ar nenaudoti – pasirinkimas. Bet rekomenduojama viešojoje erdvėje susimąstyti apie šalia esančius žmones, kurie galbūt nešvenčia vienokių ar kitokių švenčių. Jei turime darbo kolektyvą, kuriame yra ir judėjų, ir musulmonų, ir krikščionių, o galbūt krikščionys yra skirtingų šakų – katalikai ir ortodoksai, kurių skirtingi kalendoriai, skirtingos šventės, jų pavadinimai, ar tikrai dabar svarbu pabrėžti skirtumus?“
Be to, minimoje rekomendacijoje Europos institucijų darbuotojams buvo siūloma vadinti Kalėdų šventes „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi. Be to, dokumente buvo rekomenduojama atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“.
Parengta pagal šalies žiniasklaidos inf.