Saugų bendruomenė „Saugų artuma“ susirinko į jaukius bendruomenės namus pasidžiaugti savo naujais bendruomenės nariais.

Naujieji bendruomenės nariai su „Saugų artumos“ vadovu.

Vieni iš pirmųjų bendruomenės „Saugų artuma“ narių pedagogai Irena ir Stanislovas Vaičiai neslepia džiaugsmo – jiems yra tekę mokyti beveik visus čia susirinkusius ar susirinkusiųjų vaikus. Sako, kad Saugų mokykla buvo ir yra tarsi kalvė Šilutės gimnazijoms, į kurias iškeliauja patys geriausi Saugų mokiniai. Mokytojai pakalbina bendruomenės narę auksarankę Ireną Jankauskienę, jos klausia, kaip sekasi medikės darbas Vilniuje jos dukrai Jurgitai. Buvusią mokinę prisimena geru žodžiu. Vardija kitų buvusių mokinių vardus, jų pasiekimus. Pedagogas Stanislovas Vaičys kaip apie buvusius mokinius, taip ir apie savo biteles kalba tuo pačiu švytinčiu veidu. Jo bičių šeimyna nemaža – 15 avilių. Kiekviename avilyje verda vis kitos bičių šeimos gyvenimas. Vienos – ramesnės, kitos gal kiek aršesnės, tačiau visos – darbininkės. Iš daugiametės patirties jis gerai žino, kada jam prie bičių geriau nesiartinti. Eina tik su gera nuotaika, biteles pašnekindamas. Stanislovas Vaičys į Saugų seniūniją atvyko iš gražių Eržvilko apylinkių. Ten begyvendamas ir susidomėjo bitininkavimu.
„Besimokydamas 10 klasėje pradėjau su bitėmis bendrauti: atsikeliu ir einu avilių žiūrėti, klausytis, kaip bitės savo namelyje dūzgia. Bitės daug ką pasako, tik reikia mokėti jas suprasti“, – pasakoja Stanislovas.
Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie bites, krimto žinynus, tačiau ateitį vis dėlto nusprendė susieti su pedagogika. Studijų metai bėgo greitai, kaskart turėdamas laiko skubėdavo į namus, labiausiai magėdavo sužinoti, kaip besilaiko bitės. „Tėviškėje bitės buvo labai gražioje vietoje – prie upės, kur augo daug liepų. Bičių medus buvo geltonas, kvepėjo liepų žiedais…“ – nostalgiškai prisimena Stanislovas.
Savo gražiausius gyvenimo metus pašventęs mokiniams ir bitėms, Stanislovas Vaičys ir skaičiuodamas 76-uosius metus nelieka nuošalyje nuo bendruomenės gyvenimo.
Pradžia – prieš trejus metus
Saugų bendruomenė „Saugų artuma“ susibūrė 2011-ųjų pabaigoje. Bendruomenės kūrimo rūpesčiai tada teko Ruslanui Gaidajui. Jaunas žmogus padėjo pirmuosius bendruomenės pamatus: tvarkė dokumentus, darė visus kitus darbus, reikalingus bendruomenei registruoti. Jam išvykus dirbti svetur, įkurtos bendruomenės pirmininko vairą iš jo perėmė Vytautas Laurinavičius.
Išsiskiria veiklumu
Veikli bendruomenė per trejus metus yra įgyvendinusi ne vieną projektą. Jos iniciatyva parengtas ir įgyvendintas projektas – sutvarkytos prieigos prie paminklinių ženklų Tautos kančiai atminti. Už valstybės paramos kaimo bendruomenėms gautas lėšas „Saugų artuma“ sutvarkė gyvenvietės viešąsias erdves, su asociacijos „Lamatos žemė“ parama renovavo seniūnijai priklausiusios senosios pirtelės pastatą. Čia daug triūsė patys bendruomenės nariai. Dabar šis pastatas su įrengta sale, sutvarkyta virtuvėle, atnaujintu židiniu tarnauja bendruomenės reikmėms. Kitas bendruomenės įgyvendintas projektas – paminklas lietuvininkų kraštui. Bendruomenė pateikė paraišką asociacijai „Lamatos žemė“ ir gavo finansinę paramą projektui „Lietuvininkų šnekta: tarmės integravimas į šiandieninę visuomenę“.
Žodynui sudaryti ir išleisti buvo pasitelktos darbščiosios Šilutės rajono F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkės. Žodynas skirtas lietuvininkų kraštui, jo istorija, kultūrine ir kalbine tapatybe besidominčiai plačiajai visuomenei. Naujasis žodynas registruoja lietuvininkų gyvenseną, papročius, tautosaką, šnektą populiariuose leidiniuose. Taip pat skelbia lietuvininkų tarmių žodžius ir bendrinės kalbos jų atitikmenis.
Praturtėjo
„Mes neapsiribojame vietove, esame atviri, linkę bendrauti. Nesvarbu, iš kokio kaimo žmogus – į savo gretas priimame visus norinčius. Koks šis ruduo, žemdirbys jau žino, o bendruomenė „Saugų artuma“, kuri nei sėjo, nei arė, nei pjovė, praturtėjo naujais bendruomenės nariais“.
Bendruomenės pirmininkas Vytautas Laurinavičius pagarsino, kad bendruomenės nariais panoro tapti net 11 naujų asmenų. Dauguma jų senokai pluša bendruomenės labui, taigi, beliko juos pasveikinti, oficialiai tapus bendruomenės nariais. Naujiesiems nariams įteikti pažymėjimai, kiekvienam jų skambėjo po muzikinį pageidavimą.
Bendruomenės dainorėlės
Dainų savo repertuare nestokoja bendruomenės moterų vokalinis ansamblis „Artuma“, kurį prieš trejus metus subūrė ir jam vadovauja Vida Gončarova. Dauguma ansamblio dainininkių – prekybininkės, dainą traukia ir bibliotekininkė Regina Juškienė. Kaip randa laiko?
„Noro yra – laiko visada randi“, – sakė ansamblietės Jūratė Lavrikovienė, Valentina Vaznienė, Lina Gaidajevienė. Su daina gyventi smagiau ir Laimai Rupšienei, Dangirai Šaulinskienei, Violetai Rožienienei. Repeticijos vyksta keliskart per savaitę, o jei reikia, susitinka ir šeštadieniais. Papildomų repeticijų prireikia ruošiantis atsakingiems koncertams. Nerimo būta, kai reikėjo dainuoti rajono vokalinių ansamblių apžiūroje. Papildomos repeticijos išėjo į naudą. Net pačios dainininkės nustebo, kai komisija nutarė ansambliui iškart suteikti B kategoriją.
„Į apžiūrą ir į koncertus važiuojame su palaikymo komanda – savo vyrais. Kai komisija paskelbė apžiūros rezultatus, manėm, kad mūsų vyrai nuneš Žemaičių Naumiesčio salės stogą…“ – pamena Vida Gončarova.
Ansamblio repertuare – per 30 dainų. Bendruomenės sueigoje daugelis jų ir nuskambėjo. Šampano taurės už naujus bendruomenės narius buvo pakeltos dainuojant „Giminių dainą“. Po smagios dainos bendruomenė vaišinosi, aptarinėjo ateities planus. Ant vaišių stalo puikavosi išradingų Kristinos Sirtautienės, Violetos Novikovienės ir kitų šeimininkių patiekalų. Bendruomenės nariai skanavo Virginijos Urbikienės gamintą silkės tortą, Rimo Laurinavičiaus išrūkytą triušį.
Uždegantį koncertą surengė į svečius atvykusi Žemaičių krašto etnokultūros centro kaimo kapela „Žaliakalnis“, vadovaujama Valerijono Krutikovo.

Laima PUTRIUVIENĖ