Prasidėjus naujiems metams įprasta peržvelgti kalendorių ir sužinoti, kada ir kokios šventės bus, kada nereikės eiti į darbą, kada paėmus kokią dieną atostogų galima prie šventinės dienos pridėti papildomą ir turėti kelias poilsio dienas. Tai leidžia planuoti ir atostogas, ir keliones ne jų metu. Tad sklaidome 2026 metų kalendorių.

Nedarbo dienos 2026 metais (visos)

Vasario 16 d. (pirmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai istoriškai Lietuvai svarbi diena, kuri yra švenčiama kasmet ir yra nedarbo diena. Vasario 16-oji yra Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos dvidešimties signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. Šios šventės metu vyksta įvairūs renginiai, kultūriniai pasirodymai ir vėliavų pakėlimo ceremonijos visoje Lietuvoje. Tai nacionalinio pasididžiavimo diena, kuri mini Lietuvai grąžintą valstybingumą ir mūsų šalies siekį kurti demokratišką bei darnią valstybę.

Kovo 11 d. (trečiadienis) – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Lietuva šią dieną mini 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo įtvirtintą nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos. Tai istoriškai lietuvių tautai svarbi diena, kadangi būtent kovo 11-ąją buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos Nepriklausomybės  atkūrimo aktas. Akte skelbiama, kad juo yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol tampa nepriklausoma valstybe.

Balandžio 5 d. (sekmadienis) – Šv. Velykos.

Ši diena laikoma seniausia krikščioniškąja švente. Jos prasmė yra Kristaus prisikėlimo iš numirusiųjų po nukryžiavimo paminėjimas. Taip pat tai laikoma gražiausia pavasario švente, kuri skelbia pavasario pradžią. Šv. Velykos kiekvienais metais minimo skirtingomis datomis, tačiau visada sekmadienį.

Balandžio 6 d. (pirmadienis) – antroji Šv. Velykų diena.

Ši diena tradiciškai skirta kaimynų, giminių ir draugų lankymui. Antrą dieną vaikai eina „kiaušiniauti“, žaisti kiaušinių ridenimo žaidimus. Dažnai antrąją Velykų dieną džiugina pavasariškas oras, tad gražios draugų, giminių kompanijos lankosi gamtoje, keičiasi margučiais, sveikina vieni kitus su pavasario pradžia

 Gegužės 1 d. (penktadienis) – Tarptautinė darbo diena.

Gegužės 1-oji daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, švenčiama kaip Tarptautinė darbininkų diena arba Darbo diena. Lietuvoje gegužės 1-oji yra valstybinė šventė, todėl dauguma įmonių, valstybinių įstaigų ir mokyklų paprastai nedirba.

Birželio 24 d. (trečiadienis) – Joninės.

Joninės – tradicinė lietuvių šventė, dar kartais vadinama Rasomis, švenčiama birželio 24 dieną. Tai krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena. Ji glaudžiai susijusi su vasaros saulėgrįža ir turi tiek pagoniškų, tiek krikščioniškų šaknų. Ši šventė žymi ilgiausią metų dieną ir yra laikas, kai švenčiamas vasaros atėjimas, taip pat gamtos grožis. 2003 metais Joninės, vykstančios birželio 24 d., Lietuvoje paskelbtos kaip valstybinė šventė, kuri taip pat yra ir nedarbo diena.

 Liepos 6 d. (pirmadienis) – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

Liepos 6-oji – svarbi istorinė diena Lietuvoje. Šią dieną minima pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 m. liepos 6 d. diena. Mindaugo karūnavimas buvo reikšmingas įvykis mūsų istorijoje, kuris reiškė šalies pastangas susivienyti esant vienam valdovui. Nors Lietuva galiausiai tapo Didžiąja Kunigaikštyste, tai buvo svarbus žingsnis mūsų valstybingumo link. Tai diena, kai mes visi susimąstome apie savo šaknis ir tautos raidą.

Rugpjūčio 15 d. (šeštadienis) – Žolinė.

Ši diena yra laikoma šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente, tačiau visuotinai priimtina šią šventę vadinti tiesiog Žoline. Pats šventės pavadinimas yra glaudžiai susijęs su žolynais, žolėmis, žoliavimu, o šventės metu už derlių yra dėkojama Motinai Žemei, deivei Žemynai.

 Lapkričio 1 d. (sekmadienis) – Visų šventųjų diena.

Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena, tai svarbi religinė šventė Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių. Ši diena yra skirta pagerbti ir prisiminti šventuosius ir visus tikinčiuosius mirusiuosius. Visų Šventųjų dieną lietuviai paprastai lanko kapines, kad pagerbtų savo mirusius artimuosius, tvarko ir puošia kapus žvakutėmis, gėlėmis ir vainikais.

Lapkričio 2 d. (pirmadienis) – Vėlinės.

Vėlinės arba Ilgės – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena, minima lapkričio 2 dieną. Vėlinių pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio „vėlė“, kuris reiškia sielą arba dvasią. Panašiai kaip ir Visų šventųjų dienos metu, per Vėlines tradiciškai yra lankomi mirusiųjų kapai, uždegamos žvakės. Vėlinės – tai metas, kai galime prisiminti ir melstis už visas mirusiųjų sielas, įskaitant ir tas, kurios galbūt nebuvo pripažintos šventosiomis. Tai diena, kai galima apmąstyti mirusiųjų gyvenimą ir išreikšti jiems meilę bei pagarbą.

Gruodžio 24 d. (ketvirtadienis) – Šv. Kūčios.

Šv. Kūčios Lietuvoje yra viena svarbiausių ir didžiausių švenčių. Ji tradiciškai švenčiama gruodžio 24-osios vakarą. Kūčios – tai jaukių šeimos susibūrimų, šventinių valgių ir įvairių papročių laikymosi metas. Krikščioniškajame pasaulyje ši šventė mini Jėzaus gimimą, tačiau ši diena buvo švenčiama ir pagoniškais laikais, kuomet žmonės švęsdavo Saulėgrįžą. Pati svarbiausia Kūčių dalis – vakarienė, kurios metu susirenka visa šeima, pagal seną tradiciją prie vakarienės stalo sėdama patekėjus Vakarinei žvaigždei. Kūčių vakarienei ruošiama 12 skirtingų patiekalų.

Gruodžio 25 d. (penktadienis) – Šv. Kalėdos.

Nors Kūčių vakaras užima ypatingą vietą lietuvių tradicijose, Kalėdų diena yra natūralus šventės tęsinys, suteikiantis dar vieną galimybę šeimoms ir bendruomenėms susiburti ir praleisti laiką kartu. Kalėdų dieną šeimos dažnai dalyvauja šventiniuose renginiuose, susiburia prie šventinio stalo, keičiasi dovanomis. Dovanų keitimosi tradicija dažnai prasideda po Kūčių vakarienės ir tęsiasi Kalėdų dieną.

Gruodžio 26 d. (šeštadienis) – antroji Šv. Kalėdų diena.

Gruodžio 26-oji yra laikoma antrąja Kalėdų diena ir tai yra valstybinė šventė, nedarbo diena Lietuvoje. Ši diena yra ilgesnio Kalėdų šventimo laikotarpio dalis, pažymima įvairiais renginiais bei tradicijomis. Šeimos dažnai ir toliau renkasi ir leidžia laiką kartu, dalijasi likusiu šventiniu maistu ir mėgaujasi šventine dvasia. Antrąją Kalėdų dieną žmonės renkasi keliauti, lankyti giminaičius ar tiesiog pailsėti nuo įprastos rutinos.

Ilgieji savaitgaliai 2026 metais

Vasario 14-16 d. – trijų dienų savaitgalis nuo šeštadienio iki pirmadienio (Lietuvos valstybės atkūrimo diena).

Balandžio 5-6 d. – trijų dienų savaitgalis nuo šeštadienio iki pirmadienio (Šv. Velykos).

Gegužės 1-3 d. – trijų dienų ilgasis savaitgalis nuo penktadienio iki sekmadienio (Tarptautinė darbo diena).

Liepos 4-6 d. – trijų dienų savaitgalis nuo šeštadienio iki pirmadienio (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena).

Spalio 31 d.- lapkričio 2 d. – trys laisvos dienos nuo šeštadienio iki pirmadienio (Visų šventųjų diena, Vėlinės).

Gruodžio 24-27 d. – net keturios iš eilės laisvos dienos nuo Kūčių iki sekmadienio (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos).

Kovo 11 d. (trečiadienis) – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Birželio 24 d. (trečiadienis) – Joninės.

Švenčių dienos 2026 metais be papildomų nedarbo dienų

Vasario 14 d. (šeštadienis) – Valentino diena.

Kovo 8 d. (sekmadienis) – Tarptautinė moterų diena.

Gegužės 3 d. (sekmadienis) – Motinos diena.

Birželio 7 d. (sekmadienis) – Tėvo diena.

Rugsėjo 1 d. (antradienis) – Rugsėjo 1-oji.