Naujos perspektyvos grūdų rinkos dalyviams

„Tokie susitikimai suteikia galimybę pasikalbėti apie iškilusius klausimus, skatina ieškoti sprendimų. Svarbus yra dialogas ir apsikeitimas informacija“, – teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, atvykusi į susitikimą su didžiausių grūdų perdirbimo įmonių atstovais Vilniuje. Susitikime taip pat dalyvavo Ūkio ministerijos atstovai.

Grūdų perdirbimo įmonių atstovai aktyviai domėjosi eksporto į užsienio rinkas galimybėmis. Daugiausia buvo kalbama apie grūdų eksportą į Braziliją. Jau šią savaitę į Žemės ūkio ministeriją atvyksta delegacija iš Brazilijos. Taip pat aptartos glaudesnių prekybos santykių užmezgimo su JAV galimybės. Šiųmetis grūdinių augalų derlius (įskaitant ankštinius) gali siekti beveik 5 mln. t, iš jų javų grūdų – 4,8 mln. t. Lietuvoje išaugintas derlius gali būti 1,8 karto didesnis negu bendras Latvijoje ir Estijoje subrandintas grūdų derlius. Pastaraisiais metais iš Lietuvos eksportuojama iki 2,5 mln. t grūdų, daugiausia kviečių – apie 2,0 mln. t. Pažymėtina, kad per š. m. 9 mėn. iš Lietuvos jau išvežta 1,7 mln. t grūdų, iš jų 1,5 mln. t kviečių. Susitikimo su Brazilijos atstovais metu taip pat ketinama kalbėti apie pieno ir mėsos produktų eksportą.
Grūdų perdirbimo įmonių atstovams taip pat buvo pristatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programa, kurią ketinama patvirtinti 2015 metų pavasarį. „Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, šiuo metu derina Kaimo plėtros 2014-2020 metų programą. Turime aptarti daugybę aspektų, susitarti dėl taisyklių ir sąlygų, kad ši programa būtų maksimaliai naudinga mums, mūsų žemdirbiams“, – kalbėjo Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė. Anot Europos Komisijos atstovų, nė viena iš 118 programų šiuo metu nėra patvirtinta. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos gali būti patvirtintos 5 programos, o likusios – iki 2015 metų pabaigos. Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos biudžetas – 6,8 mlrd. litų.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite