Gyventojai turimus neefektyvius ir senus biokuro arba iškastinio kuro katilus kviečiami pasikeisti į naujus šilumos siurblius arba reprezentatyvius energijos efektyvumo ir taršos emisijų reikalavimus atitinkančius biokuro katilus.

Energetikos ministerija patvirtino katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas projektų finansavimo sąlygų aprašą. Naujoje tvarkoje numatyta, kad gyventojai pagal savo individualų poreikį jau dabar gali įsidiegti efektyvias šilumos gamybos technologijas nelaukiant šildymo sezono pradžios, nes tinkamos finansuoti išlaidos pripažįstamos jau nuo aprašo įsigaliojimo dienos – 2023 m. liepos 26 d.

Iš viso šioms Energetikos ministerijos inicijuotoms veikloms bus skirta 90 mln. eurų iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Paramos priemonę administruos VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

„Lietuvoje vis dar didelė dalis gyventojų namų ūkiuose šiluma apsirūpina naudodami neefektyvius biokuro arba iškastinio kuro įrenginius, todėl ši paramos priemonė ne tik nuosekliai mažins taršos sukeliamą socialinę-ekonominę žalą Lietuvai bei gyventojų išlaidas šilumos energijai, bet ir leis reikšmingai didinti galutinės energijos efektyvumą, tuo pačiu dekarbonizuojant decentralizuotą šilumos sektorių“, – sako Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.

Projektų atranka bus vykdoma kaip tęstinė, o projektų įgyvendinimo trukmė – iki 18 mėnesių, todėl gyventojai galės per jiems patogų laiko tarpą pateikti paraiškas ir įgyvendinti projektus.

Paraiškas paramai gauti galės teikti gyventojai, nuosavybės teise valdantys gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, butą gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastate arba kitą (sodų) paskirties pastatą (sodininkų bendrijose esančius sodo namus).

Tankiausiai apgyvendintose Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Panevėžio miesto teritorijose, siekiant išvengti didelės kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore ir jos daromos žalos didelei grupei visuomenės, finansavimas bus skiriamas tik šilumos siurbliams.

Bus kompensuojama vidutiniškai apie 3,5 tūkst. eurų neefektyvų ir taršų katilą atnaujinus į šilumos siurblį ir apie 1,5 tūkst. eurų – atnaujinus į 5 klasės biokuro katilą, o konkretus kompensacijos dydis priklausys nuo pasirinktos technologijos parametrų bei jos komplektacijos ir bus apskaičiuotas pagal patvirtintus fiksuotus įkainius (konkretūs įkainiai skelbiami čia).

Ši finansinė priemonė  tik viena iš daugelio nacionalinių politikos priemonių, kuriomis siekiama skatinti efektyvių atsinaujinančių energijos išteklių technologijų diegimą, tačiau turinti reikšmingą poveikį energetikos tikslams. Iki 2030 metų planuojama, kad papildomai apie 40 tūkst. Lietuvos namų ūkių šilumą gaminsis efektyviausiu būdu, naudodami tik atsinaujinančius energijos išteklius, bus pasiektas 7,6 TWh sutaupytos suminės galutinės energijos rodiklis, o tai sudaro beveik 20 % bendro Lietuvos tikslo. Taip pat planuojama, kad bus įdiegta apie 45 MW papildomų atsinaujinančiosios šilumos energijos gamybos pajėgumų.

Kvietimą gyventojams teikti paraiškas planuojama skelbti rugsėjo mėnesį, o detalią informaciją apie finansavimo tvarką, paraiškų pateikimo reikalavimus ir kitus aktualius klausimus galima rasti LEA interneto svetainėje: https://www.ena.lt/inpa-katilokeita/

Energetikos min. inf.