Naujoji valdžia perversmų nepadarė

Praėjo jau daugiau kaip 100, o tiksliau, daugiau kaip 150 dienų, kai Šilutės rajoną valdo nauja politikų koalicija su meru Šarūnu Laužiku priešakyje. Praėjusių metų pabaigoje naujoji valdančioji dauguma surengė spaudos konferenciją, kurioje pažadėjo sumažinti Savivaldybės skolas, administracijos darbuotojų skaičių, mąstė apie Savivaldybės įmonių vadovų keitimą. Meras Šarūnas Laužikas interviu „Pamario“ skaitytojams sutiko papasakoti, kas nuveikta per praėjusį laikotarpį.

Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas davė išskirtinį interviu „Pamario“ laikraščiui.

– Ką iš numatytų užduočių pavyko įgyvendinti per tas daugiau kaip 100 dienų?
– Pernai, lapkričio pabaigoje, turėjome daugiau kaip 53 milijonus litų skolų. Sausio 1 d. buvo apie 50 milijonų, dabar – vėl apie 53 milijonai. Tai natūralu, nes žiemą didelės išlaidos šildymui, tačiau, lyginant su lapkričio mėnesiu, skolos nepadidėjo. Manome, kad iki metų pabaigos skolas sumažinsime dar kokiais 4 milijonais litų. Jokių naujų skolų nebus, išskyrus tai, kad privalome prisidėti prie ES remiamų projektų finansavimo. Pavyzdžiui, įgyvendinant H. Šojaus dvaro renovacijos projektą. Bet tai yra numatyta biudžete. Susitarėme su rangovais, kuriems esame skolingi už atliktus darbus, mokame kas mėnesį. Ilgiausias terminas – dveji metai, pamažu mažiname įsiskolinimus Savivaldybės įmonėms. Kaip ir žadėjome, finansinį stabilumą pasiekėme.
– Buvo kalbėta apie administracijos aparato mažinimą…
– Nesiimame jokių drastiškų sprendimų. Keli žmonės patys išėjo, naujų į jų vietą nepriimame, stengiamės susitvarkyti iš vidinių resursų. Iki vasaros pradžios galbūt dar šiek tiek keisis darbuotojų skaičius, bet tai nebus dideli, drastiški pokyčiai. Labai greitas etatų mažinimas neduoda didelio efekto, net atneša papildomų išlaidų, nes tenka mokėti išeitines kompensacijas.
Esu linkęs laikytis nuosaikios politikos, tačiau einame darbuotojų skaičiaus mažinimo linkme, nes juk sumažėjo rajone gyventojų.
Politiniai partneriai minėjo apie administracijos darbuotojų sumažinimą ketvirtadaliu, bet tai greičiau buvo pasvarstymai ir pamąstymai.
– Ar per miesto šventę jau bus įkurtuvės renovuotame H. Šojaus dvare?
– Gegužę tikriausiai dar nespėsime. Atsirado tam tikrų procedūrinių kliūčių. Reikia sutvarkyti papildomus pirkimus ir kitką. Dar nežinome, ar laimėsime finansavimą muziejui reikalingai įrangai. Norinčių – du su puse karto daugiau negu lėšų.
Kalbant apie perspektyvą, miestas turėtų gauti per 20 milijonų litų viešosioms erdvėms tvarkyti. Stengsimės, kad būtų ne tik gražu, bet ir naudą neštų. Beje, pateikėme alternatyvą tilto į Neringą statybai, apie kurią daug diskutuojama. Siūlome vietoj tilto įrengti perkėlų su keltais palei visą Kuršių marių pakrantę, pradedant nuo Drevernos. Prieplaukos jau pastatytos arba statomos. Būtų galima kelti per marias žmones ir dviračius. Reikėtų palankios verslui infrastruktūros, stovėjimo aikštelių, kad žmonės galėtų palikti mašinas ir persikelti. Tai leistų išskaidyti transporto srautus ir vasarą neliktų sangrūdų Klaipėdos perkėloje. Investicijų reikėtų daug mažesnių negu tilto statybai. Tokį pasiūlymą norime pateikti Vyriausybės vadovui. Be to, reikėtų suteikti komercinį pagrindą stebint paukščius. Paukščių stebėjimas vis labiau populiarėja. Galėtume teikti jų stebėtojams paslaugas ir taip užsidirbti.
– Pasikeitus valdžiai, kalbėta ir apie Savivaldybės įmonių vadovų keitimą.
– Tai buvo ne mano, o politinių partnerių mintys. Šiuo metu, kai Savivaldybės įmonių rodikliai teigiami, nematau jokio preteksto keisti įmonių vadovus.
– Teko girdėti, kad taupant lėšas atsisakyta pirkti planuotąjį naują automobilį merui.
– Konkursas buvo įvykęs, tačiau sąlygos nelabai tenkino. Ieškome pigesnio varianto. Senąjį automobilį tikrai jau reikia nurašyti, nes pernelyg brangiai kainuoja jo išlaikymas. Bet gal pirkti ne naują, o kokį 2-3 metų senumo? Svarbiausia, kad mašina būtų patogi, nes į Vilnių tenka važinėti po porą kartų per savaitę. Ieškome įvairių variantų. Manau, kad pavyks įsigyti gerokai pigiau, negu planuota anksčiau.
– Plačiai nuskambėjo informacija apie Jūsų koalicijos partnerio Sauliaus Stankevičiaus elgesį. Ką apie tai manote Jūs?
– Kalbėjomės su Šilutės policijos komisariato viršininku, gavau oficialią informaciją. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Jis tuoj turėtų baigtis ir tada paaiškės daugiau. Negaliu komentuoti, tik noriu pabrėžti, kad politikas turi laikytis etikos kodekso, nes yra viešas žmogus ir jam keliami didesni reikalavimai nei eiliniam piliečiui. Reikia vengti tokių dalykų, kurie sukelia rezonansą visuomenėje. Kol kas daugiau nieko negaliu pasakyti.
– Ką norėtumėte pridurti nuo savęs?
– Vyksta Prezidento rinkimai. Kviečiu visus aktyviai juose dalyvauti, kad išsirinktume tinkamą kandidatą, ir visai Europai parodytume, jog esame aktyvūs, kad rinkimai mums svarbūs. Visus labai noriu pakviesti į miesto šventę, kuri, kaip žadėjo kultūros darbuotojai, turėtų būti įspūdinga. Praėjo daugiau kaip 100 dienų, kai mes valdžioje. Nieko ypatingai drastiško neįvyko ir neįvyks. Savivaldybė dirba stabiliai, stengsimės ir toliau taip dirbti, gerindami gyventojų aptarnavimą ir optimizuodami administracijos darbą.
– Ačiū už interviu ir „Pamario“ skaitytojams skirtą laiką.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • taigi

    Veino „perversmo” tikrai reikėtų: sėdi senoliai savivaldybės skurių vedėjai Nausėda, Šimelionis per dienas be darbo, o prie jų durų – po sekretorę, dar turi vieną ar du pavaduotojus… Kažkodėl Šeputis to niekada neturėjo. Anie ir kiti – tikras sovietmečio reliktas. Kam sekretorės, jeigu ant stalo valdiškas laidinis, kišenėje – mob. telefonas, o prieš akis – kompiuteris. Vedėjai aukščiausios kategorijos, gaina didelius priedus, o visu tuo naudotis nemoka, be to, beraščiai, nes rašte padarytų krūvą klaidų. Šarūnai, apsikuopkite, nes gėda žiūrėti.

  • linkejimai

    kazkada buvau jo pavaldine….teko rasyti pasiaiskinima,kodel nebuvo laiku pradetas sildymo sezonas….parasiau taip,kad jis pasake:-dar tokios gudrios moteriskes nebuvau mates.
    sekmes Jums Sarunai,esate puikus meras,nors daugelis Jusu ir nekencia….manes irgi nekente.Zmones,kurie yra drasus,nelenkia kupros…yra nemegstami….
    sekmes visiems buvusiems kolegoms….o ypac Sigitui Sepuciui..senas lapinas….mane pamates pirma diena…sako,sita,su labdariniais batais….viena menesi istemps…istempiau,ruosiuosi naujam vadovo darbui-Vokietijoj…sekmes visiems Silutes savivaldybes darbuotojams…su jumis daug ko ismokau…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite