Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tikėtis staigaus lūžio Lietuvos ekonominėje politikoje pasikeitus valdančiosioms jėgoms nereikėtų. Jis taip pat priduria, kad dėl laiko trūkumo vargu ar naujoji valdžia sieks įvesti didesnių pokyčių į kitų metų biudžetą.

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Swedbank“ nuotr.

„Tikrai nereikėtų galvoti, kad tai yra staigus lūžis Lietuvos ekonominėje politikoje, pokytis iš labai kairės į labai dešinę politiką. Tai, sakyčiau, daug subtilesnis pasikeitimas (…). Matome gana aiškų skirtingų nuomonių pasiskirstymą Lietuvoje: pusė Lietuvos galvoja apie daugiau laisvių, mažesnius mokesčius, daugiau savirealizacijos galimybių; kita pusė galvoja, kad didesnis perskirstymas per biudžetą, didesnis reguliavimas, draudimai, priežiūra yra galbūt visai gera ekonominė politika“, – Eltai sakė jis.

„Aš manau, kad valdančioji dauguma vis tiek turės atsižvelgti į visų rinkėjų nuomonę, ir todėl negalės būti labai staigaus pokyčio ekonominėje politikoje iš vienos pusės spektro į kitą“, – pridūrė ekonomistas.

Kalbėdamas apie galimus naujai išrinktos valdančiosios daugumos prioritetus, N. Mačiulis kaip svarbiausią įvardino švietimo reformą.

„Vienas pirmųjų darbų, susijęs tiek su asmens gerove, tiek su ekonominiu progresu, vis tiek turėtų būti švietimo reforma. Dėl to niekas neabejoja – tai yra opiausia Lietuvos problema, iš kurios kyla ir socialinės atskirties, skurdo, nelygybės problemos. Ir aišku, kad šias problemas turi spręsti ne mokesčių inspekcija, paimdama ir perdalindama, bet gerai veikianti švietimo sistema“, – teigė jis.

Ekonomistas pabrėžė, kad naujoji valdžia taip pat turės atsižvelgti ir į gyventojų norą mokėti mažesnius mokesčius.

„Pastaraisiais metais mes matėme chaotiško, diskriminuojančio, eksperimentinio, baudžiamojo pobūdžio mokesčių naujovių, kurios kitose valstybėse retai taikomos: pavyzdžiui, didesni mokesčiai kai kuriems sektoriams be aiškaus pagrindimo (…) Gyventojai apskritai norėtų mažesnių mokesčių ir skaidriau ir efektyviau naudojamų lėšų, kurios yra surenkamos į biudžetą“, – Eltai sakė jis.

N.Mačiulis tikino, kad dėl laiko trūkumo vargu ar naujai išrinkta valdžia sieks esminių pokyčių kitų metų biudžete.

„Būtent dėl laiko trūkumo turbūt esminių pokyčių biudžete nebus. Kol susidarys valdančioji dauguma, kol bus paskirtas finansų ministras, kol bus tinkamai išanalizuoti asignavimai, tikrai nėra nei daug galimybių, nei labai didelio poreikio viską iš pamatų sukratyti. Vis dėlto paskirsčius tuos išteklius, jau kitais metais realizuojant biudžetą, asignavimų valdytojai visuomet gali nukreipti juos į vienus ar kitus projektus“, – kalbėjo ekonomistas.

N.Mačiulio taip pat neabejojo, kad dešiniųjų ekonominių pažiūrų valdančiajai daugumai svarbiais prioritetais išliks ir regioninės bei socialinės atskirties problemos ir kad jos bus sprendžiamos.

Monika Grigutytė (ELTA)