Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Šilutės rajono vaikų ir jaunimo neformaliajam švietimui, ugdymui bei užimtumui Savivaldybė gavo 53 151 eurą. Tai – naujovė, kai valstybė, siekdama, kad kuo daugiau mokinių būtų įtraukta į jiems patinkančią laisvalaikio veiklą, papildomai skiria tam pinigų.

Keliolikos įvairių sričių specialistų, rajono Tarybos narių komisija, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis (iš kairės antras), posėdyje aptarė ir vertino 66 programas.

Tvarka
Pagal lėšų skyrimo metodiką valstybės lėšomis savivaldybėse finansuojamas tik 20 procentų vaikų užimtumas. Rekomenduojama suma programai įgyvendinti – apie 15 eurų mėnesiui vienam vaikui, tačiau ji gali būti didinama ar mažinama atsižvelgus į vaikų skaičių. Vadovaujantis šia nuoroda, būtų buvę galima finansuoti tik 1100 mūsų rajono vaikų užimtumą, nors dalyvauti panoro daugiau nei 2000 mokinių, t.y. daugiau nei 35 procentai. Savivaldybė turi teisę šias lėšas savo nuožiūra diferencijuoti pagal programų intensyvumą, numatytus prioritetus, aktualumą, išskirtinumą bei vaikų skaičių. Todėl vienam vaikui skiriama suma šiais metais galės būti nuo 10 iki 15 eurų mėnesiui.
Gavo 66 programas
Šiemet Savivaldybė gavo 66 programas, komisija pritarė 57. Iki vasario vidurio bus aiškus programas pasirinkusių mokinių skaičius.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Milukienė „Pamariui“ paaiškino, kad gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa. Teisė gauti tokią valstybės paramą išlieka kiekvienam vaikui, kuris mokosi pradinėje, pagrindinėje mokykloje ar gimnazijoje.
Rajono Taryba, sausį patvirtinusi šių lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą, jame numatė jau kitokius prioritetus. Mat dar lapkritį rajono Tarybos opozicija turėjo priekaištų programų vertinimo komisijai, esą didžioji pinigų dalis tekusi privatiems šokių kolektyvams, komisijos darbe trūkę viešumo, reiklumo.
Komisija, posėdyje vertinusi šių metų programas, atsižvelgė į tai, ar įtraukta vaikų, kurie nedalyvauja jokioje kitoje neformalioje veikloje, ar siūloma programa skirta netradicinei ir naujai veiklai. Didesnio įvertinimo sulaukė programos, skirtos techninei kūrybai, informacinėms technologijoms, pilietiškumo ugdymui, taip pat atsižvelgta, kad vaikų užimtumas kaimuose, miesteliuose būtų panašus į Šilutės miesto. Programų trukmė – trys, šeši, devyni mėnesiai, jos gali būti pratęstos.
Savivaldybė šiemet gavo 66 programas, iš jų net 22 – sporto. Žinant, kad vaikų ir jaunimo sveikata yra prasta, labai svarbu juos įtraukti į sporto užsiėmimus. 5 programos skirtos pilietiškumui ugdyti, 2 – mokytis informacinių technologijų, 9 skirtos technologijoms, 2 – dailei, 5 – muzikai, 1 – kraštotyrai ir turizmui, 9 – šokiams, po 3 – kalboms bei teatrui, kitos 5 programos susijusios su žurnalistika, laisvalaikiu, asmenybės ugdymu.
„Programos pasiskirsto beveik perpus kaimo ir Šilutės miesto vaikams, tuo galima džiaugtis, pakitę programų prioritetai irgi davė naudos, vaikams pasiūlyta rinktis ne tik sporto, šokių, bet ir kitų dar nebuvusių užsiėmimų“, – pastebėjo G. Milukienė, priminusi, kad programų vertinimas ir geriausiųjų atrinkimas dar nėra visas darbas, juk reikia domėtis, ar dirbama taip, kaip numatyta programoje. Tad Savivaldybei padaugėjo darbo, tačiau gerokai svarbiau tai, kad kaimo ir miesto vaikai sulaukė gausybės įdomių, įvairių papildomų užsiėmimų, kuriuos gali rinktis patys.
Verta priminti, kad iki praėjusių metų rudens, kai atsirado šis papildomas valstybės apmokamas vaikų užimtumas, mokiniai galėjo rinktis daugiausia tradicinius būrelius mokyklose bei papildomą užimtumą Šilutės meno, sporto mokyklose, už dviejų pastarųjų lankymą tėvai moka nustatytą mokestį.

Komisijoje dirba Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė (iš kairės), posėdyje dalyvavo rajono mero patarėja Inesa Murauskienė.

Didelė pasiūla
Ir pernai, ir šiemet gauta po kelias programas, kurių teikėjai gyvena ne Šilutės rajone. Įdomių programų vaikams pasiūlė Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, Kintų Vydūno kultūros centras, kur mokys dekoruoti metalo emaliu, yra programų, skirtų mezgimui, rankdarbiams, dekoratyvinio muilo gamybai, net kelios programos – muzikai, garsios rajono šokių mokytojos buria vaikus mokytis įvairių stilių šokių: lietuvių liaudies, sportinių, linijinių, pramoginių – buitinių ir kt. Vaikai galės rinktis programas ir mokytis vokiečių kalbos, susipažinti su vertėjo darbu. Yra programų, skirtų lėlių dizainui ir teatrui, scenos menui. Vaikai galės rinktis rankų lenkimo, disko metimo, kultūrizmo, lauko teniso, aerobikos, ritminės gimnastikos, savigynos imtynių, krepšinio, futbolo, bokso užsiėmimus. Planuojama užimti per 2000 rajono vaikų.
Šiek tiek statistikos
2014-2015 mokslo metų duomenimis, neformalaus švietimo veikloje dalyvavo trečdalis Lietuvos vaikų, o Švietimo ir mokslo ministerijos siekis – įtraukti 50 proc. mokinių. Šilutės rajono neformaliojo ugdymo – sporto, meno mokyklų – veikloje dalyvavo tik 15,3 proc. vaikų, todėl savivaldybė pateko į 52 vietą iš 60.
2014 metais 21 proc. rajono moksleivių nedalyvavo niekur: 27 proc. gimnazistų, beveik 17 proc. pagrindinių mokyklų mokinių bei 18 proc. pradinukų. Mokyklose veikė 397 būreliai, vyravo meninės raiškos ir sporto pakraipos. Šilutės miesto vaikai aktyviai rinkosi dvi neformalaus ugdymo mokyklas – Meno ir Sporto, kurios turi skyrius Kintuose, Juknaičiuose ir Švėkšnoje.
Valstybė, ėmusi finansuoti papildomą mokinių užimtumą, pirmiausia rūpinosi, kad kuo daugiau vaikų būtų įtraukta į jiems naudingas, įdomias veiklas, kad ir mieste, ir kaime vaikai turėtų vienodas galimybes lankyti kuo įvairesnius užsiėmimus, o šis neformalus vaikų švietimas būtų išties ne formalus, bet labai kokybiškas.
Pernai rudenį Savivaldybė iš 77 teikėjų sulaukė 112 programų. 21 teikėjas buvo Šilutės kultūros įstaigos: centrai, biblioteka, muziejus, taip pat sporto klubai, bendruomenės, įvairios organizacijos. 67 programas pateikė 53 rajono laisvieji mokytojai, turintys verslo liudijimus. 84 programas praėjusių metų pabaigoje tris mėnesius vykdė 17 organizacijų ir įstaigų (33 programos) bei 46 laisvieji mokytojai (53 programos). Užsiėmimus lankė per 2000 vaikų. Šilutėje vykdyta 35 programos, kaimų vietovėse – po kelias ar mažiau kiekvienoje.
Susidurta su tokiais sunkumais: vaikų pavėžėjimas, užsiėmimų organizavimas poilsio ar atostogų dienomis, sudėtinga buvo informuoti tėvus apie vaikams siūlomas programas.

Stasė SKUTULIENĖ